Saulėtoji Kalifornija paprastai vadinama auksine valstija, mat čia kadaise žmonės traukė ieškoti aukso. Bet dabar ne auksas, o vanduo – didžiausia brangenybė. Vandens stygius didžiausioje pagal gyventojų skaičių JAV valstijoje kelia rimtą grėsmę.

Sausra – stichinė nelaimė

"Gyvename sausros zonoje, todėl ir turime elgtis atitinkamai", – pastebėjo mokslininkas Jay Famigliettis iš Kalifornijos universiteto kalbėdamas apie vandens taupymą.
Jerry Brownas, valstijos gubernatorius, neseniai paskelbė apie naujas vandens taupymo priemones visoje valstijoje. Mat vandens atsargos labai smarkiai išseko. "Orai Kalifornijoje įrodo, kad klimato kaita nėra apgaulė. Mes su ja kovojame, ir tai labai rimta", – pažymėjo gubernatorius. – Kad ir kaip būtų sunku su tuo susitaikyti, Kalifornijoje tiesiog baigiasi vanduo. Ir ta problema prasidėjo dar prieš šią sausrą."

Daugelis mokslininkų seniai įspėjo, kad Kalifornijai gresia didelė gamtinė nelaimė – sausra. Ir, rodos, nėra ženklų, kad ji baigtųsi.

Net žemės drebėjimai, kurie šioje JAV valstijoje – gan dažnas reiškinys, nėra tokio masto problema, kaip vandens stygius, kuris kamuoja valstiją pastaruosius ketverius metus.

Išdžiovino ežerą

Dabartiniai vandens rezervuarai valstijoje išseks per metus, jeigu nebus imtasi skubių veiksmų, kurie leistų apriboti vandens vartojimą.

Nors kai kurie ekspertai sako, kad galbūt tokio pobūdžio krizė privers daugelį valstijos gyventojų pagaliau suvokti, jog vandenį reikia taupyti.

Vis dėlto, vandens problema – ne juokas. Ironizuoti nėra nei reikalo, nei laiko. Antai, Orovilio ežeras – vienas iš svarbiausių centrinės Kalifornijos vandens šaltinių – pažvelgus į fotografijas, darytas 2011 ir 2014 m., akivaizdu, nuseko daugiau negu perpus, o gal ir daugiau.

Vaizdas – apokaliptinis. Aplinkui ežero pakrantę baltuoja anksčiau tyvuliavusio vandens palikta nuosėdų juosta. Lyg kažkas būtų ėmęs ir išleidęs iš užtvankos vandenį. Kai kuriose seklesnėse ežero vietose vandens apskritai nebėra. Išdžiūvo ir dirbtinis Folsomo ežeras, buvęs vandens šaltiniu keliems milijonams žmonių. 2011 m. liepos 20 d., NASA duomenimis, dirbtinis ežeras buvo užpildytas 97 proc., o 2014 m. sausio 16 d. vandens tūris dramatiškai sumažėjo – iki 17 proc. Liūtys vasario pradžioje buvo tik iš dalies užpildžiusios šį dirbtinį ežerą, tačiau jame vis tiek nesusikaupė daugiau kaip trečdalis galimo vandens kiekio.

Nenuostabu, kad gubernatorius J.Brownas paskelbė vandens taupymo programą, kokios valstija dar nematė – sumažinti vandens vartojimą net 25 proc.

J.Famigliettis, Kalifornijos universiteto vandens specialistas, pakomentavo, kad kito kelio, kaip tik nustatyti griežtas vandens suvartojimo kvotas, nėra.

Tik šiomis drastiškomis priemonėmis, pasak jo, įmanoma atkreipti žmonių dėmesį į vandens krizę. "Manau, kad tai – logiškas žingsnis. Tai aiški žinia daugeliui valstijos gyventojų, kad situacija – iš tiesų sudėtinga", – teigė mokslininkas.

Žemės ūkiui – negalioja?

Akivaizdu, kad žemės ūkiui Kalifornijoje, kuris yra vienas iš svarbiausių valstijos ekonomikos ramsčių, bet drauge ir vienas iš didžiausių vandens vartotojų, nieko gero tokie apribojimai nežada.

Vis dėlto, pasak gubernatoriaus nurodymo, šiam sektoriui apribojimai nebus taikomi. Tiesa, tai suklėlė kai kurių aplinkosaugos ekspertų pasipiktinimą. Antai viename televizijos reportaže juoktasi, kad kai kurie Kalifornijos ūkiai naudoja brangų vandenį, jog išaugintų šieną, kurį po to išplukdo į Kiniją.

Tiesa, ir paprasti vandens vartotojai nepajus taupymo, bet valstijos miestams įvesti griežti apribojimai.

Pavyzdžiui, miestams uždrausta eikvoti vandenį viešų želdinių priežiūrai, ypač greitkeliuose, išskyrus medžiams, kad šie nenuvystų, laistyti. O jeigu visoje valstijoje būtų išjungti vandens laistymo aparatai, tai leistų sutaupyti nemenką kiekį vandens.

Tai nereiškia, kad reikia naikinti visus augalus, tai reiškia, kad būtina parinkti tokius augalus, kurie yra prisitaikę augti Kalifornijos klimato sąlygomis ir jų priežiūrai nereikėtų daug vandens. Pavyzdžiui, vietoje žaliųjų vejų įrengti akmenų sodus arba pasodinti kaktusų.

Žmonės netaupo

Pasak specialistų, Kalifornijos gyventojai net 50 proc. vandens išeikvoja be reikalo.

"Daugelis valstijos gyventojų vartoja vandenį visai jo neskaičiuodami. Na, tarkime, valo savo kiemą su vandens žarna, nors galima būtų išvalyti su paprasčiausia šluota", – pastebėjo Felicia Marcus, Kalifornijos Vandens išteklių kontrolės agrentūros vadovė.

Žalios vejos, vandens ekspertų teigimu, – didžiausia Kalifornijos problema. Pasak jų, žolės purkštuvai kasmet sunaudoja milžiniškus vandens kiekius.

"Net ir sausringose vietovėse augantys augalai – gražūs. Reikėtų žolės atsisakyti. Juk mes gyvename sausringoje zonoje, taigi ir gyventi čia reikia tinkamai“, – aiškino mokslininkas J.Famigliettis. Ar kaliforniečiai paklus šiems raginimams?

Jeigu šiuo metu galiojantys draudimai miestams ir įmonėms duos rezultatų ir iš tiesų pavyks sutaupyti ketvirtadalį šiuo metu suvartojamo vandens per metus, taisyklės įsigalios ir gyventojams.

Tiesa, iki to laiko reiks patikrinti, ar sistema veikia. O kad ji būtų efektyvesnė, numatyta, kad vandens apsaugos pareigūnams bus leista skirti ir baudas reikalavimų nesilaikantiesiems – jų dydis gali svyruoti nuo 500 iki 10 tūkst. JAV dolerių, priklausomai nuo iššvaistyto vandens kiekio.

Meduolis ir botagas

Tiesa, vandens išteklių kontrolės specialistai pažymėjo, kad  pirmiausia ne baus, o mokys.

Svarbiausia žmonėms, pasak jų, paaiškinti, kokią žalą gali sukelti vandens švaistymas. Net ketinama inicijuoti valstybinę programą, pagal kurią vietiniams namų ūkiams nemokamai būtų pakeistas sodų ar aplinkos sutvarkymas – t.y. būtų atsisakyta augalų, kurių priežiūra reikalauja daug vandens, o vietoje jų sodinami augalai, prisitaikę išgyventi Kalifornijos klimato sąlygomis.

"Kad programa būtų efektyvi, negali mojuoti tik botagu, reikia ir meduolio. Taigi, mes imsimės visų priemonių, kad įtikintume žmones. Žinoma, tie, kurie vis tiek naudos vandenį ne pagal paskirtį, bausime", – pažymėjo F.Marcus.

Taip pat ketinama dalyti įvairius lankstinukus, kuriuose būtų surašyti patarimai, kaip kasdieniame gyvenime taupyti vandenį: pavyzdžiui, patariama plaunantis dantis užsukti vandens čiaupą, duše praleisti kuo mažiau laiko, pasirūpinti tekančiais vamzdžiais ir t.t.

"Jeigu turi galimybę padedant valdžiai gauti geresnį tualetą, kuris nevarva, kodėl tokia galimybe nepasinaudoti? Juk ir tualetą gausi naują, ir vandens sutaupysi", – pasakojo vandens kontrolės specialistė.

Kai kurie specialistai dar sako, kad Kalifornijos – labiausiai automobilizuotos JAV valstijos – gyventojai turėtų nustoti per dažnai plauti savo transporto priemones.  Restoranams rekomenduojama nepatiekti vandens, jeigu jo nepaprašo klientai. Be to, rekomenduojama neeikvoti pernelyg daug vandens indams plauti.

Žmonės turi susiprasti

F.Marcus pastebėjo, kad efektyviausia vandens kontrolė galima tik tuo atveju, jeigu žmonės suvoks, kokia grėsmė jiems kyla, jeigu valstijoje nebebus vandens. Jų gyvenvietės gali virsti dykynėmis.

Pasak specialistės, Kalifornijos gatvėse tikrai nepamatysite kariuomenės ar policijos pareigūnų, kurie stebėtų, kaip taupomas vanduo.

Pirmiausia apeliuojama į žmonių sąmoningumą. Tiesa, kai kurios valstijos vandens bendrovės ketina įvesti vadinamąją skundų liniją. Pamatę akivaizdų vandens švaistymą, žmonės galėtų pranešti apie tai savo išmaniuoju telefonu.

Kita vertus, ekspertas J.Famigliettis mano, kad ši priemonė – neadekvati. Pasak jo, "didžiojo brolio" eksperimentai paprastai labai retai kada pasiteisina.
"Manau, kad kur kas efektyviau yra tarp kaimynų sukurti draugišką atmosferą, kad jiedu galėtų apie vandens taupymą pakalbėti, o ne savotišką skundų sistemą, nes tai tik supriešintų žmones", – pateikė savo nuomonę mokslininkas.

Kalifornijos vandens krizė: svarbiausi faktai

• 38 mln. valstijos gyventojų greitai gali pritrūkti vandens net pagrindinėms reikmėms. Kalifornija tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal dydį JAV valstija po Aliaskos ir Teksaso.

• Gana šiltas klimatas, ypač valstijos centrinėje dalyje, ir kai kur pietuose, leidžia auginti atitinkamas kultūras. Žemės ūkis – viena iš pagrindinių valstijos ekonomikos šakų, tačiau sunaudojanti daugiausiai vandens.

• Kalifornija laikoma turtingiausia JAV valstija. Tačiau vandens stygius smarkiai alina šalies ekonomiką ir stabdo vystymąsi.

• Kalifornijoje – dažnos sausros. Kritulių čia iškrinta mažai. Taip yra dėl to, kad šalia Kalifornijos pakrantės prateka šaltoji Kalifornijos srovė. Kadangi šaltųjų srovių vanduo garuoja daug mažiau, lietaus debesys nesusidaro. Šaltųjų srovių skalaujamose pakrantėse vyrauja sausas klimatas.

Sausiausia Žemės vieta – Atakamos dykuma Čilėje

Atakamos dykumą, esančią Čilėje, iš visų pusių supa kalnai. Ji yra sausiausia Žemės vieta. Vidutinis metinis kritulių kiekis Antofagastos regione (Čilėje) siekia tik 3 mm, nelietingi laikotarpiai gali tęstis 40 metų. Vienintelis drėgmės šaltinis – rūkas, todėl gyvybė šiame regione visai negausi. Atakamoje, tiesa, neįprastai vėsu, skirtingai nei Kalifornijoje. Vasarą temperatūra paprastai būna 18 laipsnių pagal Celcijų, nors vidurdienį žemė gali įkaisti net iki 51 laipsnio. Naktį vos daugiau nei per valandą temperatūra gali nukristi net 40 laipsnių. Todėl nuo staigių temperatūros pokyčių intensyvus fizinis dūlėjimas.

Sausus Atakamos orus nulemia dykumos geografinė padėtis ir Ramiojo vandenyno srovės. Atlanto vandenyno oro masės negali pasiekti dykumos, nes visi rytų krypties vėjų genami debesys įstringa rytiniuose Andų šlaituose. Vakaruose, Ramiojo vandenyno pakrantėje, šaltoji Humbolto srovė teka į šiaurę nuo pat Antarkties. Nors  žemyno link pučiantys vėjai neša drėgnas ir šiltas oro mases, tačiau, šalta srovė jas atvėsina, todėl virš vandenyno formuojasi debesys, iškrenta krituliai. Pakrantę pasiekia atvėsusios ir nusausėjusios oro masės, todėl čia susidaro tik rūkas. Šis rūkas, vietinių gyventojų vadinamas kamančaku, laikosi prie žemės ir būna iki 300 m aukščio.