Šį susibūrimą, vadinamą konklava, kurio šaknys siekia viduramžius, kai valdovų išrinkimo idėja buvo šiek tiek revoliucinga, gaubia paslaptingumo šydas, nes visi dalyviai visam gyvenimui prisiekia saugoti slaptumą.

Naujienų agentūra AFP pateikia keletą faktų:

Kur ir kada?

Konklava prasidės gegužės 7 d. ir tęsis tol, kol bus išrinktas naujas pontifikas. Nors popiežiaus Grigaliaus X paskyrimas 13-ame amžiuje truko beveik trejus metus (tai yra ilgiausia iki šiol vykusi konklava), šiuolaikiniai susibūrimai paprastai trunka kelias dienas. Tiek Pranciškus, tiek jo pirmtakas Benediktas XVI buvo išrinkti po dviejų balsavimo dienų.

Kardinolai rinksis ir balsus atiduos Siksto koplyčioje – Renesanso brangakmenyje, kurį puošia garsiosios Michelangelo freskos ir kuris yra įsikūręs Vatikano Apaštalų rūmuose.

Kas dalyvauja?

Po Pranciškaus mirties balandžio 21-ąją visi 252 Bažnyčios kardinolai buvo sukviesti į Romą, o 224 atvyko į praėjusį šeštadienį vykusią laidotuvių ceremoniją. Visi jie turėjo teisę pasisakyti sprendžiant dėl konklavos datos, tačiau tikimasi, kad dalyvaus tik 135, nes balsuoti dėl naujo popiežiaus gali tik tie, kurie yra jaunesni nei 80 m. amžiaus.

Daugumą vadinamųjų „kardinolų rinkėjų“ – apie 80 proc. – paskyrė Pranciškus. Jie yra kilę iš visų pasaulio kampelių, daugybė jų – iš nepakankamai atstovaujamų regionų.

Tačiau didžiausią rinkėjų bloką vis dar turi Europa – 53 kardinolus, palyginti su 27 kardinolais rinkėjais iš Azijos ir Okeanijos, 21 iš Pietų ir Centrinės Amerikos, 16 iš Šiaurės Amerikos ir 18 iš Afrikos, teigia Vatikanas. Italija yra labiausiai atstovaujama šalis, turinti 17 rinkėjų. JAV turi 10, Brazilija turi septynis, o Prancūzija – penkis.

Slaptumas ir saugumas

Žodis „konklava“ yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „su raktu“ – tai yra nuoroda į kardinolų, apsistojusių Šv. Mortos namuose Vatikane, uždarymą, kol jie išrenka naują popiežių. Konklavos svarstymai vyksta taikant griežčiausią slaptumą, kadangi gresia neatidėliotinas ekskomunikavimas. Draudžiama naudotis išmaniaisiais telefonais ir internetu, be to, kardinolai negali skaityti laikraščių, klausytis radijo ar žiūrėti televizoriaus.

Draudžiamas bet koks kontaktas su išoriniu pasauliu, išskyrus „rimtas ir skubias priežastis“, o tai turi patvirtinti keturių kolegų komisija. Vykstant pačiam balsavimui leidžiamas tik kardinolų rinkėjų buvimas, tačiau kitu metu įeiti, be kita ko, gali gydytojai, padėjėjai ir tvarkytojai.

Kaip vyksta balsavimas?

Kardinolai per dieną rengia keturis balsavimo turus (po du ryte ir po pietų), kol vienam kandidatui atitenka du trečdaliai balsų. Kiekvienos sesijos pabaigoje balsalapiai deginami specialioje krosnyje, virš Apaštalų rūmų siunčiant dūmų signalą. Jei iš kamino rūksta juodi dūmai, balsavimas buvo nesėkmingas. Balti dūmai liudija, kad buvo išrinktas naujas popiežius.

Jei po trijų dienų naujas popiežius neišrenkamas, kardinolai daro pertrauką. Popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris suaugęs katalikas vyras, tačiau praktikoje juo beveik visada tampa vienas iš kardinolų.

Negaluojantiems kardinolams leidžiama balsuoti iš lovos.

Kas vyksta toliau?

Kardinolų dekanas paklausia pergalę iškovojusio kandidato, ar jis sutinka pradėti pontifikatą ir, jei atsakymas yra teigiamas, kokį vardą jis pasirenka.

Naujasis popiežius išeina į kambarį, vadinamą „Ašarų kambariu“, kad apsivilktų popiežiaus drabužius ir po to pasirodytų priešais Šv. Petro aikšteje susirinkusias žmonių minias. Naujasis pasaulio katalikų lyderis tuomet žengia į balkoną virš aikštės, o aukštas kardinolas sušunka: „Habemus Papam!“ („Turime popiežių!“)