Baltarusiją apėmė pirkimo karštinė – bijodami, kad smunkantis Rusijos rublis smogs per kišenę, daugelis baltarusių išskubėjo į valiutų keityklas ir parduotuves. Tai sukėlė paniką šalyje. Ar dėl to Baltarusijos vyriausybė buvo paleista?

Šaldytuvas vietoj dolerio

Tiesa, Aliaksandras Lukašenka, komentuodamas situaciją Baltarusijoje, ironizavo, kad reikėtų žmonėms padėkoti už prekystalių tuštinimo vajų, o ne baimintis.
Esą, pasak jo, geriau jau šluoti parduotuves, o ne valiutų keityklas.

"Ačiū žmonėms, kad skalbyklėmis, buities elektronika, mikrobangų krosnelėmis, laidynėmis ir kitomis buities technikos prekėmis užversti sandėliai gerokai aptuštėjo. Staiga nei iš šio, nei iš to šių prekių prisireikė, ir ne po vieną, o iškart po penkias ar šešias. Ačiū ne tik už sandėlių ištuštinimą, bet ir už perteklinio pinigų kiekio perdavimą valstybei", – tvirtino Baltarusijos prezidentas.

Drauge A.Lukašenka pridūrė, jog pagaliau žmonės suvokė, kad "geriau prisipirkti ne dolerių, kuriems nežinia kas gali nutikti, o prekių, taip investuojant į vietinę pramonę".
Baltarusijos vyriausybė net paskelbė moratoriumą vartojimo prekių kainų didinimui, kad žmonės netaptų spekuliacijų kainomis aukomis.

Smunkant Rusijos rubliui, Baltarusijos ekonomika ėmė trypčioti vietoje. Mat daugiau kaip pusė šalies pagaminamos produkcijos keliauja būtent į Rusiją, o 92 proc. atsiskaitymų už prekes vykdavo rusiškais rubliais. Tai sukėlė problemų Minskui, mat Rusijos rublis, palyginti su euru ir doleriu, nuo metų pradžios nuvertėjo 40 proc. Žinoma, Baltarusijos vyriausybė šiuo atveju mažai ką galėjo nulemti, tačiau gruodžio 18 d. A.Lukašenka pagaliau pareikalavo, kad atsiskaitymas su Rusija būtų atliekamas doleriais ar eurais.

Mat sausio–spalio laikotarpiu šalies pajamos iš prekybos su Rusija sumažėjo maždaug 739 mln. JAV dolerių, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, nors prekybos su Rusija apimtys išliko tos pačios.

Baltarusijos rublis nuo metų pradžios neteko beveik pusės savo vertės. Nieko keisto, kad nelaukdami "šviesaus rytojaus" baltarusiai ėmė masiškai keisti vietos valiutą į tarptautinę.

Tiesa, centrinis bankas netrukus įvedė papildomus mokesčius už valiutos keitimą. Taip pat buvo blokuojamos kai kurios interneto parduotuvės, kuriose atsiskaitoma užsienietiška valiuta. Pasak nepriklausomų šaltinių, iš viso veiklos negalėjo vykdyti 13 tokių parduotuvių.

Daugeliui neliko nieko kito, kaip keliauti į prekybos centrus. Geriau šaldytuvas nei rublis.

Vyriausybės kadrų kaita

Nors valdžia ramino, kad ekonomikos ir finansų situacija stabili, A.Lukašenka netikėtai prieš pat Naujuosius pakeitė šalies vyriausybės sudėtį.

Posto neteko ir centrinio banko vadovė Nadežda Jermakova. Prezidentas naujuoju šalies ministru pirmininku paskyrė Andrejų Kobiakovą, savo administracijos vadovą, atleisdamas ankstesnį premjerą Michailą Miasnikovičių.

Postų neteko dar keli ministrai. Ekonomikos ministru vietoj Vladimiro Snopkovo buvo paskirtas Vladimiras Zinovskis, iki šiol vadovavęs Nacionaliniam statistikos komitetui, pramonės ministru – Vladimiras Vovkas, vadovavęs Minsko ratinių vilkikų gamyklai, švietimo ministru – Michailas Žuravkovas, o mokesčių ir rinkliavų ministru – Sergejus Nalivaika. Valstybinio turto komiteto pirmininku paskirtas Andrejus Gajevas.

Naujuoju šalies vadovo administracijos vadovu tapo Aleksandras Kosinecas, lig šiol buvęs Vitebsko srities gubernatoriumi, o centriniam bankui ėmė vadovauti Pavlas Kalaura.
Taip pat buvo pakeista nemažai žemesnio rango pareigūnų, viceministrų, gubernatorių, stambių gamyklų direktorių.

Tai didžiausia politinio aparato kaita Baltarusijoje nuo pat 2010 m. Tiesa, priežastys, kodėl buvo pakeisti ministrai, nurodytos nebuvo. Bet A.Lukašenka anksčiau buvo įspėjęs ministrų kabinetą, jog gali jį paleisti, jeigu ekonomikos ir finansų situacija šalyje nebus stabilizuota.

Santykiai su Rusija – prioritetas

Nepaisant to, kad Rusijos rublio nuvertėjimas sukėlė nemažai galvos skausmo Minskui, A.Lukašenka neigė spekuliacijas, esą Baltarusija nori "iš Rusijos kažko išspausti."
"Kai kurios žiniasklaidos priemonės pareiškė, kad sąjungininkai nori kažko iš dabartinės situacijos, atvažiavę į Maskvą išspausti, esą atgnybti iš Rusijos... Gal kažkas ir nori kai ką šiandien iš Rusijos atgnybti, pareikalavęs iš jos sudėtingais laikais, bet ne Baltarusija, – rėžė A.Lukašenka, praėjusią savaitę viešėdamas Maskvoje. – Prašau, neperjunkite iešmo Baltarusijos link, mes čia atvažiavome ne su ištiesta ranka, ir jeigu mūsų broliams rusams kažko prireiks ir mes kažką galėsime, mes visada paremsime savo petimi."

Būtent praėjusią savaitę Maskvoje Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano ir Armėnijos pareigūnai baigė formuoti naują ambicingą aljansą – Eurazijos Ekonominę Sąjungą (EES).

EES sukurta jau gyvuojančios Muitų Sąjungos pagrindu – ši struktūra turėtų užtikrinti laisvą prekybą tarp sąjungos valstybių narių, koordinuoti jų finansų sistemas, reguliuoti pramonės ir žemės ūkio politiką, taip pat darbo rinką bei transporto tinklus.

EES erdvėje gyvena 170 mln. žmonių, o bendra ją sudarančių šalių ekonominė produkcija sieks 4,5 trln. JAV dolerių.

"Žinda dvi karves"?

Tiesa, Vakarų ekonomistai ir žiniasklaida ironizuoja, kad Baltarusija visai neblogai pelnosi iš sankcijų Rusijai ir Maskvos paskelbto Vakarų šalių prekių embargo. Esą vien jūrinių žuvų eksportas iš Baltarusijos į Rusiją, kuri apskritai neturi priėjimo prie jūros, pernai padvigubėjo.

Kaip teigiama, baltarusiai paprasčiausiai perklijuoja ES šalių gaminių pakuočių etiketes ir jas vėliau pardavinėja Rusijoje, žinoma, kiek brangiau, nei perka. Bent taip mano kai kurie nepriklausomi Baltarusijos analitikai.

"A.Lukašenka tikisi paversti Baltarusiją tiltu tarp Rytų ir Vakarų, už kurį turės mokėti abi pusės, – samprotavo ekonomistas Aleksandras Klaskovskis. – Jam patinka patarlė: "Apsukrus veršis žinda dvi karves." Analitikas Jaroslavas Ramančiukas pridūrė, kad Minskas suvokia, jog subsidijos ekonomikai iš Rusijos, įvertinus šios šalies ekonomikos padėtį, veikiausiai sumenks, todėl ieško naujų finansavimo šaltinių.

Svarbu ir tai, kad šiais metais Baltarusijai reikia grąžinti 4 mlrd. dolerių skolų užsieniui, o tokia suma šaliai, kurios užsienio valiutos atsargos sudaro tik 5,8 mlrd. dolerių – didelė.

O ir Rusija kelis kartus įspėjo sąjungininkes iš EES, kad jos turėtų paisyti Maskvos embargo Vakarų šalims. Rusijos tarnybos baltarusių verslininkus perspėjo, kad šie nebandytų pardavinėti Rusijoje perpakuotų produktų iš Vakarų, taip pat neklastotų dokumentų apie prekių kilmę.

Rusijos institucijos iš pradžių rašinėjo skundus, o vėliau pradėjo pasirinktinius tikrinimus pasienyje, per kuriuos buvo rasta daugiau negu 7,5 tūkst. tonų mėsos ir 11 tūkst. tonų vaisių bei daržovių, per kelias pastarąsias savaites neteisėtai įvežtų į Rusiją per Baltarusiją.

A.Lukašenka atmetė bet kokius kaltinimus, kad Baltarusija užsiima kontrabanda. Tiesa, jis pripažino, kad šalis daugiau importuoja iš Europos žemės ūkio produktų, bet tam, kad juos galėtų perdirbti ir eksportuoti į Rusiją.

Tačiau A.Lukašenka minėjo, jog tokia veikla yra teisėta ir atitinka Muitų sąjungos taisykles.

"Jūs mūsų nespauskite! – atsakė A.Lukašenka, Rusijos žurnalistų paklaustas apie santykius su Rusija. – Buvome ir būsime jūsų patikimi draugai, bet jeigu mėginsite mums pakenkti, aš to netoleruosiu. Nesame šuneliai, vedžiojami su pavadėliu."

Rusijos svarba Baltarusijai

• Rusija – svarbiausia energetinių išteklių Baltarusijai tiekėja, pagrindinė kreditorė ir svarbiausia rinka Baltarusijoje gaminamai produkcijai.

• 9,5 mln. gyventojų turinti Baltarusija yra 5-oji Rusijos prekybos partnerė pasaulyje, o iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bloko – pirmoji.

• Remiantis 2013 m. duomenimis, dviejų šalių tarpusavio prekybos apimtys siekė 39,7 mlrd. JAV dolerių, 2011 m. – 38,6 mlrd. dolerių.

• Baltarusija į Rusiją išveža daugiausia sunkvežimius, traktorius, pramonės įrangą ir maisto produktus. Vien maisto produktų eksporto apimtys – 5,7 mlrd. JAV dolerių.

• 1991–1994 m. Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas buvo išimtinai ekonominis. Būdama viena labiausiai industrializuotų SSRS respublikų, Baltarusija išnaudojo išlikusius ekonominius ryšius su Rusija, aktyviai prekiaudama su didžiąja kaimyne ir gaudama palyginti pigias žaliavas.

• 1994–1999 m. aktyviausiai bendradarbiauta politinėje sferoje. Būtent šiuo laikotarpiu subrandinta vadinamosios Sąjunginės valstybės idėja, o A.Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos ir Rusijos santykiai – šalies užsienio politikos prioritetas.

• Nuo 1995 iki 1999 m. pasirašytas ne vienas dvišalis politinę, ekonominę-finansinę ir karinę integraciją įtvirtinantis dokumentas: 1994 m. pasirašytas susitarimas dėl pinigų sąjungos sukūrimo, 1995 m. – dėl muitų sąjungos, 1996 m. – dėl Rusijos–Baltarusijos sandraugos įsteigimo, 1997 m. – dėl Sąjunginės valstybės statutų, o 1999 m. – dėl Sąjunginės valstybės įkūrimo ir tolesnės integracijos. Galiausiai 2000 m. numatyta Rusijoje ir Baltarusijoje įvesti ir bendrą valiutą.

• 2010 m. buvo sukurta Muitų sąjunga tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano. Šių metų pradžioje pradėjo veikti Eurazijos Ekonominė Sąjunga.

Baltarusijos santykiai su Europa

• 1992 m. Baltarusija tapo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos nare bei Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos nare. Buvo pradėtos derybos dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su ES, derėtasi dėl narystės Europos Taryboje.

• 1996–1997 m. ES pakeitė poziciją Baltarusijos atžvilgiu, argumentuodama demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimais. 1997 m. buvo įšaldytas Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo procesas (sutartis buvo pasirašyta 1995 m.), atidėtas ES ir Baltarusijos laikinosios prekybos sutarties įgyvendinimas.

• 1999 m. imta kalbėti apie santykių normalizavimą. Vis dėlto santykių atšilimas nebuvo ilgalaikis. Santykiai vėl įšalo po 2000 m. Baltarusijoje vykusių parlamento ir po metų surengtų prezidento rinkimų, kadangi šie buvo pripažinti neatitikę ESBO standartų.

• Po 2004 m. įvykusios ES plėtros santykių būklė išliko menkai pakitusi. Po dvejų metų A.Lukašenkai vėl tapus šalies prezidentu, ES ėmėsi izoliacijos politikos.

• 2008 m. ES vėl ėmėsi normalizuoti santykius su A.Lukašenka, tačiau 2010 m. gruodį Minske po šalies vadovo rinkimų kilusios riaušės atšilimo laikotarpį užbaigė. A.Lukašenka buvo kaltinamas šiurkščiai susidorojęs su protestais, bet Minskas atrėžė, kad po rinkimų buvo rengiama politinė provokacija, siekiant sukompromituoti valdžią ir rinkimus.

• Bendradarbiavimas tarp ES šalių ir Baltarusijos išlieka menkas, nors tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, ES politikai dažniau įvardija Baltarusiją kaip partnerę. Be to, Vakarai palaiko Baltarusijos bandymus stabilizuoti situaciją Ukrainoje.

• Daugiausia interesų Baltarusijoje turi kaimyninės šalys – Lietuva, Latvija ir Lenkija, o didžiųjų ES valstybių požiūris į Baltarusiją, nesistengiant įžvelgti nei bendradarbiavimo naudos, nei augančios Rusijos įtakos grėsmės, lieka nepakitęs.

Baltarusijos ekonomika ir finansai

Valiuta: Baltarusijos rublis.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – 147,5 mlrd. dolerių (2012 m.)

BVP augimas: 1,5 proc. (2012 m.)

BVP vienam gyventojui: 15,5 tūkst. JAV dolerių.

Ekonomikos struktūra: žemės ūkis 9,1 proc., pramonė 47,2 proc., paslaugos 43,7 proc. (2012 m.)

Infliacija: 21,8 proc. (2011–2012 m.); 59,2 proc. (2012 m.); 20,5 proc. (2013 m.)

Žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius: 27,1 proc. (2003 m.); 10 proc. (2008 m.); 7,3 proc. (2011 m.).

Darbo jėgos skaičius: 4,5 mln. (žemės ūkyje 14 proc., pramonėje 34,7 proc., paslaugų sektoriuje 51,3 proc.).

Nedarbo lygis: oficialiai 1 proc.

Vidutinės pajamos: 436 JAV doleriai per mėnesį.

Pagrindinės pramonės šakos: naftos perdirbimas, maisto pramonė, metalų ir mašinų pramonė, traktorių, sunkvežimių, motociklų gamyba, elektronikos pramonė, tekstilė ir kt.

Eksportas: 51,8 mlrd. dolerių (2012 m.).

Eksporto partneriai: Rusija (35,4 proc.), Nyderlandai (16,5 proc.), Ukraina (12,1 proc.), Latvija (7,1 proc.).

Importas: 48,8 mlrd. dolerių (2012 m.).

Importo partneriai: Rusija (59,3 proc.), Vokietija (5,9 proc.), Kinija (5,1 proc.), Ukraina (5 proc.).

Biudžeto išlaidos: 21,9 mlrd. dolerių (2012 m.).

Biudžeto pajamos: 22,38 mlrd. dolerių (2012 m.).