Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) šeštadienį atvyko į Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) sostinę, siųsdamas signalą, kad tarptautinė bendruomenė pasiryžusi pasiųsti taikdarius į šią smurto krečiamą šalį.

JT vadovas susitiks su laikinąja CAR prezidente Catherine Samba-Panza (Ketrina Samba-Panza) ir aptars galimybes nutraukti smurtą tarp krikščionių bei musulmonų, per metus smarkiai nuniokojusį šalį. Kai kurie aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnai perspėjo, kad tie įvykiai gali būti prilyginti genocidui.

Ban Ki-moonas, kuris Bangyje praleis tik kelias valandas, prieš išskrisdamas į Ruandą, kur minimos toje šalyje vykusio genocido 20-osios metinės, prieš savo vizitą sakė esantis „giliai sunerimęs dėl pasibaisėtinų žiaurumų“ pieš civilius, vykdomų Centrinės Afrikos Respublikoje.

Jis paragino buvusioje Prancūzijos kolonijoje iki šių metų pabaigos dislokuoti 12 tūkst. JT taikdarių, siekiant sustabdyti jau metus vykstantį kruviną konfliktą, pareikalavusį tūkstančių žmonių gyvybių.

Per šią savaitę vykusį Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos viršūnių susitikimą Ban Ki-moonas ragino tarptautinę bendruomenę skirti daugiau lėšų ir karių misijai CAR, kuri perimtų taikdarių funkcijas iš maždaug 2 000 Prancūzijos ir 6 000 Afrikos Sąjungos karių, jau dislokuotų toje šalyje.

Vienas JT diplomatas sakė, kad generalinis sekretorius, „bijantis naujos Ruandos perspektyvos“, kovo pradžioje pateikė didelės operacijos planus, į kuriuos taip pat įtraukta civilinė misija.

Tačiau kai kurios šalys tuos planus vertina nepatikliai – daugiausiai dėl didelės tos operacijos kainos, kai Jungtinės Tautos jau dabar nesurenka pakankamai lėšų projektams dėl būtiniausios pagalbos teikimo gyventojams.

Toms pajėgoms būtų patikėta atkurti tvarką neturtingoje Centrinės Afrikos Respublikoje. Toks uždavinys būtų itin sunkiai įvykdomas, kai maždaug ketvirtadalis iš 4,6 mln. CAR gyventojų tapo pabėgėliais dėl šio konflikto.

Tuo pačiu metu būtų vykdoma civilinė misija, turinti sukurti veikiančias valdžios institucijas šalyje, kurią apėmė chaosas po 2013 metų kovą įvykdyto perversmo, kurio lyderiai buvo musulmonų judėjimo „Seleka“ sukilėliai.

Civilinės misijos, kuri taip pat padėtų organizuoti visuotinius rinkimus, numatomus surengti iki ateinančių metų vasario, kaina dar nėra apskaičiuota.

Dešimtys tūkstančių musulmonų buvo priversti palikti savo namus, kartojantis „Selaka“ kovotojų išpuoliams ir vadinamojo „antibalakų“ judėjimo, kurį sudaro daugiausiai krikščionys, atsakomosioms keršto atakoms.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ perspėjo, kad tarpkonfesinis smurtas šalyje, kurioje gyventojų daugumą sudaro krikščionys, prilygsta „etniniam valymui“.