- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalys, svarstančios įvesti privalomą vakcinavimą nuo COVID-19, turi užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teises, trečiadienį pareiškė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) ir pabrėžė, kad priverstinis skiepijimas niekada nebuvo priimtinas.
Vaizdo įraše kreipdamasi į Žmogaus teisų tarybos seminaro dalyvius Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) perspėjo, kad prieš įvedant privalomą skiepijimą būtina rimtai įvertinti žmogaus teisių aspektus.
Bet kokie „įpareigojimai vakcinacijai turi atitikti teisėtumo, būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus“, – sakoma jos kalbos stenogramoje.
„Jokiomis aplinkybėmis žmonės negali būti vakcinuojami per prievartą“, – kalbėjo ji.
JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės teigimu, tikslai, kurių siekia šalys, svarstančios įvesti privalomą skiepijimą, kad apsaugotų žmonių gyvybes, Europai ir kitiems regionams kovojant su pandemijos bangomis, „žinoma, yra aukščiausio teisėtumo ir didžiausios svarbos“.
Jokiomis aplinkybėmis žmonės negali būti vakcinuojami per prievartą.
Tačiau M. Bachelet pakartojo, kad „privalomas vakcinavimas gali būti įvedama tik kai tai yra būtina, siekiant įtikinamų visuomenės sveikatos tikslų“.
„Ir tai turi būti svarstoma tik tuomet, kai mažiau intervencinės priemonės, tokios kaip kaukių dėvėjimas viešose vietose ir atstumo laikymasis, akivaizdžiai nepateisino sveikatos poreikių“, – kalbėjo ji.
M. Bachelet taip pat pabrėžė, jog norint, kad bet koks įpareigojimas būtų žmonėms priimtinas, šalys pirmiausia turi užtikrinti, kad vakcinos būtų tikrai prieinamos ir įperkamos.
„Jei visi žmonės neturės tikro, realaus priėjimo prie vakcinų, reikalavimai vakcinuotis neatitiks pagrindinių žmogaus teisių lygybės ir nediskriminavimo principų“, – perspėjo M. Bachelet.
JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė pabrėžė, kad „naudojamos vakcinos taip pat turi būti pakankamai saugios ir veiksmingos, siekiant visuomenės sveikatos tikslų“.
Be to, bet kokia privaloma vakcinacija turi būti pakankamai lanksti, kad numatytų „atitinkamas išimtis, pavyzdžiui, tais atvejais, kai skiepijimas asmeniui yra mediciniškai nerekomenduotinas“, sakė ji.
M. Bachelet taip pat nurodė, kad gali būti tikslinga apriboti kai kurias teises ir laisves, įskaitant patekimą į mokyklas, ligonines ar kitas viešąsias erdves, priklausomai nuo asmenų pasiskiepijimo.
Tačiau skiepijimas prievarta niekada nebuvo priimtinas, nurodė ji, „net jeigu asmens atsisakymas laikytis privalomos vakcinacijos politikos gali sukelti kitų teisinių pasekmių, įskaitant, pavyzdžiui, atitinkamas baudas“.
„Įvedamos baudos turėtų būti proporcingos, ir jas turėtų galėti peržiūrėti teisminės institucijos“, – sakė ji.
Reikia „atitinkamų procedūrinių garantijų, įskaitant teisę prašyti pagrįstos išimties ir teisę apskųsti bet kokią nuobaudą sąžiningai ir nepriklausomai institucijai“, – tvirtino M. Bachelet.
Kalbėdama apie ateitį JT žmogaus teisių vadovė sakė, kad bet kokia privaloma vakcinacija „turėtų būti dažnai ir oficialiai peržiūrima, siekiant užtikrinti, kad [reikalavimas] išlieka būtinas, proporcingas ir nediskriminuojantis“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Niujorko teismas panaikino nuosprendį H. Weinsteinui dėl išžaginimo
Niujorko apeliacinis teismas panaikino buvusiam Holivudo prodiuseriui Harvey Weinsteinui 2020 m. paskelbtą nuosprendį dėl išžaginimo ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo. ...
-
Taivanas pareiškė padėką JAV už naujausią jam suteikta pagalbą
Taivano ministrų kabineto atstovas spaudai Lin Tze-luen pareiškė padėką JAV vyriausybei už abejų partijų paramą jo šaliai bei pastangas užtikrinti taiką ir stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, pranešė radijo stotis &...
-
Vokietijos pasiuntinė iškviesta dėl 4 vokiečių, įtariamų šnipinėjus Kinijai
Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo. ...
-
Premjeras: Švedija kitais metais į NATO misiją Latvijoje siųs savo karius
Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. ...
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...