J.M.Barroso Europoje vietoj valstybių regi valstijas

ES raidos projektas vadinsis "Jungtinės Europos Valstijos"? Bent taip kalba Europos Komisijos (EK) vadovas José Manuelis Barroso. Tik ar ES narės mano taip pat, kaip EK vadovas? Ar pavyks Europoje įgyvendinti panašų projektą, ar tai – tik rožinė svajonė.

J.M.Barroso paskaita parlamente

Jei jau kalbama apie Jungtines Europos Valstijas – federacinę valstybę – akivaizdu, kad liečiamas ir visų 27 ES valstybių narių suvereniteto klausimas.

Ar Bendrijos šalys sutiks su suvereniteto apribojimu? O ar sutiks ES šalys pasirašyti naująją Europos sutartį, jei dabar galiojanti Lisabonos sutartis, ją priimant, sukėlė tiek šurmulio?

Juk kai kuriose šalyse reikėtų surengti referendumus, o kai kurios Bendrijos narės, tokios kaip Didžioji Britanija, apskritai kalba, kad Briuseliui jokių papildomų galių daugiau neatiduos.

Galiausiai, ar iš tiesų politinės sąjungos idėja – vaistas nuo Europą slegiančios krizės?

J.M.Barroso yra įsitikinęs, kad vaistas nuo krizės - gilesnė integracija. To, pasak jo, reikia, kad ES galėtų lengviau spręsti kylančias problemas.

J.M.Barroso garsėja kaip vienas aktyviausių glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos planų rėmėjų.

EK vadovo teigimu, federacijos planai Komisijoje turėtų būti parengti bent jau iki šių metų pabaigos.

J.M.Barroso, kuris, beje, ketina po dvejų metų kandidatuoti į Europos Parlamentą, tvirtino, kad federacinės valstybės idėja esą yra "nauja Europos kryptis".

Vėliau J.M.Barroso įtikinėjo europarlamentarus, kad dabartinis išėjimo iš krizės kelias, kurį pasirinko Bendrija, – nerealistiškas.

"Ar realistiška toliau tęsti tai, ką darėme? – retoriškai klausė jis. – Mums reikia daugiau Europos vienybės, integracijos, demokratijos. Reikalingi konkretūs žingsniai, tačiau su politine sąjunga horizonte. Kai esate laive per audrą, absoliutus lojalumas yra mažiausia, ko reikalaujate iš kitų keleivių."

J.M.Barroso kalboje tradiciškai netrūko kritikos strėlių vadinamiesiems euroskeptikams.

EK vadovas pabrėžė, kad visi, kurie prieštarauja integracijai, – "populistai" ir "kraštutiniai nacionalistai".

"Valstybių federacija – būtina, siekiant "laimėti kovą su nacionalistais arba kraštutiniais populistais. Populistai manipuliuoja pykčio jausmais", – aiškino EK vadovas, pastebimai nužvelgdamas Didžiosios Britanijos euroskeptiškosios Nepriklausomybės partijos lyderį europarlamentarą Nigelą Farage'ą.

O šis pareiškė, kad iki šiol "per menkai vertino J.M.Barroso fanatizmo lygį".

Tada EK vadovas atrėžė: "Nežiūrėkite į mane taip. Tie, kas sako, kad demokratija negali būti transnacionalinė, tik nacionalinė, nesupranta."

Tiesa, J.M.Barroso kalbą Europos Parlamente skeptiškai įvertino net ir kai kurie proeuropietiškų pažiūrų politikai.

Buvęs Belgijos premjeras Guy'us Verhofstadtas pareiškė, kad ES šiuo metu būtina "stiprinti tokią savo struktūrą, kokia yra, o ne mąstyti apie federacijas".

Federacijos planas

J.M.Barroso pasiūlymuose numatyta ES bankininkystės ir biudžetų sąjunga, įskaitant bendros bankų sektorių reguliuojančios institucijos statuso suteikimą Europos centriniam bankui (ECB).

Be to, EK pirmininkas pabrėžė, kad, be bendro finansinio gelbėjimo fondo ir bankų apsaugos priemonių, laikui bėgant prireiks ir "tikrojo skolų subendrinimo" – vadinamųjų euro obligacijų.

Teisindamas politinės sąjungos būtinybę, EK vadovas akcentavo, kad ekonominė ir piniginė sąjunga negalės tinkamai funkcionuoti, je nebus sukurta politinių mechanizmų jai kontroliuoti.

"Jei norime, kad pinigų sąjunga būtų sėkminga, turime galvoti ir žengti realius žingsnius politinės sąjungos link", – aiškino J.M.Barroso.

Integracijos projektų kritika

Vis dėlto toli gražu ne visiems Europos politikams J.M.Barroso pasvarstymai atrodo pagrįsti ir būtini.

Kritiškai apie bandymus gilinti ES šalių integraciją ne sykį atsiliepė Čekijos prezidentas Václavas Klausas.

Priimant vadinamąją Lisabonos sutartį, ekonomikos profesorius V.Klausas buvo vienas aršiausių jos kritikų.

"Lisabonos sutartį visuomet laikiau, laikau ir laikysiu kaip žingsnį klaidinga linkme", – 2009 m. sakė V.Klausas. Tiesa, nors sutartį pasirašė, vadinamajam ES stabilumo paktui Čekijos vadovas tarė griežtą "ne".

"Mums nepriimtina atsakomybę už šalies biudžetą perduoti technokratams ir biurokratams Briuselyje", – tada sakė V. Klausas ir pridūrė, jog "Čekija įstojo į ES ne todėl, kad gautų paramos iš Bendrijos fondų, bet kad žlugus komunizmui taptų normalia Europos šalimi".

Čekijos vadovas pabrėžė, kad yra du keliai stabilizuoti Europos ekonomiką: sumažinti euro zonos valstybių skaičių arba griežtai kontroliuoti ekonomikos politiką.

Vis dėlto V.Klausas leido suprasti, kad jam priimtinas būtent pirmasis kelias.

Kalbėdamas apie Graikijos problemas, V.Klausas akcentavo, kad Atėnams būtų parankiau palikti euro zoną.

"Nėra jokio sprendimo dėl euro zonos, – pabrėžė Čekijos vadovas. – Ilgalaikės problemos Europoje buvo neatsakingai neįvertintos. Graikija yra auka. Ši skolų krizė – didelio ledkalnio viršūnė. Esu tikras, kad graikams reikėtų palikti euro zoną".

Nors V.Klausas pripažino, kad Atėnų pasitraukimas sukeltų neigiamų padarinių, čia pat jis pridūrė, kad "dabartinė situacija gali baigtis dar didesne netvarka".

Drauge Čekijos vadovas teigė, kad Europa turi imtis spręsti struktūrines problemas, nes, kitu atveju, "euro projekto nebus įmanoma išsaugoti".

"Europos politikai ir jų ekonomistai turėtų suprasti, kad prastai sukurtos piniginės sąjungos yra brangios ir dažniausiai neišsilaiko ilgai, – tvirtino V.Klausas. – Jei norite paversti Europą funkcionuojančia ir produktyvia, būtinos struktūrinės reformos, panašios į tas, kurias prieš daugiau nei du dešimtmečius įgyvendino Čekijos Respublika, kai siekė atsikratyti komunistinio paveldo."

Kalbėdamas apie Europos integraciją, V.Klausas yra sakęs: "Norėčiau, kad iliuzijas prarastų ir dauguma žmonių, visą dešimtmetį klaidintų ideologijos, kurią aš vadinu "europeizmu"."

Didžiosios Britanijos, kuri taip pat atsisakė pasirašyti Finansinio stabilumo paktą, ekonomikos profesorius Patrickas Minfordas kabėjo dar radikaliau nei Čekijos prezidentas.

Pasak šio žinomo Didžiojoje Britanijoje euroskeptiko, per ateinančius 10 metų britai privalo pasitraukti iš ES, nes narystė Bendrijoje "žaloja" britų ekonomiką.

Neigiamai į J.M.Barroso kalbą apie federaciją reagavo ir britų žiniasklaida.

"The Telegraph" savo antraštėje paragino šalies premjerą Davidą Cameroną šį kartą ryžtingai "pastovėti" už Didžiąją Britaniją.

"Daily Mail" priminė, kad net tradiciškai proeuropietiškose šalyse prieš kelerius metus rinkėjai ištarė "ne" vadinamajai Europos Konstitucijai, todėl dienraštis suabejojo, kad J.M.Barroso planas kada nors bus įgyvendintas.

"The Guardian" taip pat akcentavo, kad Europos federacijos su bendra mokesčių, biudžeto ir ekonomikos politika projektas negalės būti patvirtintas be naujos ES sutarties, kuriai reikės pritarti referendumuose, o šis kelias, kaip jau buvo galima įsitikinti, – komplikuotas.

Ką darys vokiečiai?

Vokietija, svarbiausia žaidėja euro zonoje, baiminasi, kad krizė gali turėti neigiamai paveikti jos pačios finansų ir ekonomikos stabilumą.

Kaip Vokietijoje būtų reaguojama į Europos federacijos kūrimą?

Šalies vyriausybė nerodo ženklų, kad ketinama atsisakyti euro gelbėjimo plano. Konstitucinis teismas pagaliau leido ratifikuoti Europos finansinio stabilumo mechanizmą (ESM) ir ES fiskalinį paktą.

500 mlrd. eurų vertės fondas turėtų pakeisti šiuo metu veikiantį laikiną Europos finansinio stabilumo fondą. Vokietijos dalis ESM – 190 mlrd. eurų.

Vis dėlto federacijos projektas – šis tas rimtesnio nei ESM.

Pastaruoju metu Vokietijos kanclerės vadovaujamų Krikščionių demokratų partijos gretose pasigirdo kalbų, kad Europos integracija turėtų gilėti.

Ar tai reiškia, kad A.Merkel palaikytų politinės sąjungos idėją?

"Nors tai būtų tam tikras atsitraukimas nuo dabartinės krizės, manau, Vokietijoje apie politinę sąjungą kalbama rimtai, – analizavo vokiečių ekonomistė Katinka Barysch. – Manau, dar įmanoma įtikinti daugelį vokiečių, kad daugiau Europos – geras pasirinkimas."

Tačiau ji pridūrė, kad tiems, kurie norėtų prastumti federacijos idėją, didžiausią galvos skausmą kelia Vokietijos konstitucija.

Antai, Andreasas Vosskuhle, Konstitucinio teismo teisėjas, kuris šią savaitę paskelbė teismo verdiktą dėl ESM, anksčiau perspėjo, kad dar gilesnė integracija nei dabartinė prieštaraus pagrindiniam šalies įstatymui.

Šiuo atveju ir Vokietijai tektų keisti Konstituciją, kad federacijos idėja nebūtų tik rožinė svajonė.

Jei A.Merkel vedami krikščionys demokratai vis dėlto sugebėtų suformuoti vadinamąją didžiąją koaliciją su proeuropietiškais socialdemokratais, dvi didžiosios šalies partijos galbūt ir galėtų inicijuoti konstitucijos keitimą.

Tačiau, jei kas nors imsis keisti konstituciją, lengva jiems nebus.

Sunkus darbas, pasak ekspertų, lauktų tiek pačioje Vokietijoje, įtikinant vokiečius ir svarbias šalies institucijas, tokias kaip Konstitucinis teismas ar Vokietijos federalinis bankas, kad federacijos planas – naudingas, tiek užsienyje, palenkiant į savo pusę kitas ES valstybes.

Antai, iki šiol nė vienas Prancūzijos prezidentas nebuvo pritaręs ES federacijos idėjai, olandai irgi leido suprasti, kad nebenori perleisti daugiau galių Briuseliui, o nesėkmingas referendumas Airijoje galutinai palaidotų visas viltis.

Galiausiai tokios šalys, kaip Didžioji Britanija, veikiausiai niekuomet nepritartų federacijos idėjai.