Jėgos žaidimai

m.iljasovas@diena.lt

Vienu viešųjų ryšių pradininku Rusijoje galima vadinti kunigaikštį Grigorijų Potiomkiną. Demonstruodamas, kaip pasikeitė jo valdomas kraštas, Rusijos imperatorės Jekaterinos II kelyje jis liepė pastatyti butaforinius kaimus, juose laikinai apgyvendino butaforiškai laimingus valstiečius. Šiuolaikinės Rusijos vadovai šių išradingojo imperatorienės favorito pamokų nepamiršo.

Kai naftos kainos augo kaip ant mielių, tuometis prezidentas Vladimiras Putinas vis demonstruodavo pasauliui išaugusią Rusijos karinę galią: tai naikintuvu praskris virš nustebusių generolų galvų, tai atvyks į laivyną per patį įsivaizduojamo mūšio įkarštį, tai strateginio nuotolio raketą paleis į taikinį Tolimuose Rytuose.

O tam, kad visi žinotų, jog ir žmonės Rusijoje yra viskam pasirengę, efektyviai mėtydavo varžovus ant tatamo. Čia, reikia pripažinti, jam sekėsi daug geriau. Mat raketos kartais būdavo per daug "iniciatyvios" ir nuskrisdavo visiškai ne ten, kur reikia (vis dėlto amžius ne tas).

Dabartiniam šalies vadovui Dmitrijui Medvedevui dar sunkiau. Jo šypseną, nuo to laiko, kai jis buvo išrinktas prezidentu, Rusijos gyventojai praktiškai pamiršo. Tačiau jis tęsia pirmtako tradicijas.

Sporto laimėjimais D.Medvedevas pasigirti negali, tad valstybės galvai tenka kitaip žaisti jėgos diplomatijos žaidimus. Vienas jų – tradicine JAV interesų zona vadinamos Pietų Amerikos vandenyse surengtos karinės pratybos. Gestas tikrai grėsmingas, bet tai tik gestas. Revoliucinius judėjimus "bananų respublikose" rėmusios SSRS buvo daug pavojingesnė, bet tam dabar nėra pinigų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius1

Saulius1 portretas
Abejotina ar tik piniguose esmė.
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių