JAV universitetų dilema: baisiau virusas ar nuostoliai?

Laukiami tik naujokai

"Tai buvo amerikietiška svajonė. Iš pradžių sunkiai galėjau patikėti savo sėkme ", – žurnalistams guodėsi chemiją Harvarde studijuojantis Nico Barlosas. Dabar jis nejaučia motyvacijos mokytis, jam sunku įsitraukti į interneto paskaitas ir labai trūksta Harvardo dvasios.

Nors dauguma JAV koledžų ir universitetų dar nepaskelbė savo planų rudens semestrui, daug mokyklų svarsto derinti kontaktinį mokymą ir virtualiuosius užsiėmimus, Harvardas apsisprendė. Universitetas pranešė, kad visi užsiėmimai 2020–2021 akademiniais metais vyks internetu "su retomis išimtimis". Sausakimšos auditorijos esą keltų pavojų studentų ir dėstytojų sveikatai.

Rudenį Harvarde laukiami tik nauji studentai, o kitą pavasarį – tik studijuojantys paskutinį semestrą.

Dabar visu tuo studentai negali naudotis, nors už šiuos gyvenimo malonumus ir yra sumokėję, todėl teismuose kaupiasi skundai.

Studijos ir neformalios

Dar 1636 m. įkurtas seniausias JAV universitetas yra Kembridže, netoli Bostono, Naujosios Anglijos širdyje. Idiliškas miestelis su raudonų plytų pastatais, žaliąja veja ir spalvingais lapuočiais medžiais atrodo it nutapytas, todėl nuolat traukė ne tik mokslo ištroškusius jaunuolius, bet ir turistus.

Tarp pastatų vingiuojantys takeliai – tarsi simbolis, kad gyvenimo kelias retai būna tiesus. Tikslą galima pasiekti ir einant vingiais, kurie sudaro sąlygas susitikti su žmonėmis. Tačiau pandemijos metu tokių susitikimų reikia vengti. Kovo mėnesį per dvi dienas studentai turėjo palikti šiuos takelius ir namelius. Nuo to laiko gyvenimas ir šio universiteto miestelyje paralyžiuotas. Ir, panašu, atsigaus negreitai.

Būti atviram, susipažinti su žmonėmis, megzti kontaktus – tai studijų elitiniuose JAV universitetuose dalis, tokia pat svarbi kaip ir paskaitos. Todėl Harvardo universiteto miestelyje gausu jaukių kampelių su spalvingomis kėdėmis, kviečiančiomis prisėsti ir pasikalbėti. Profesoriai su studentais geria kavą, čia mezgami visą gyvenimą išliekantys ryšiai. Prieš pandemiją bendrabučiuose nuolat vykdavo bendros vakarienės ir skaitymai, buvo geriama arbata ir koncertuojama – visada studentai kartu su dėstytojais.

Bendrystė nesuskaitmeninama

Elitinis universitetas didžiuojasi tuo, kad skatina studentus siekti aukščiausio lygio tiek akademine, tiek ir socialine prasme. Daugelis studentų savanoriauja, yra politiškai aktyvūs arba kartu steigia labdaros organizacijas. Tačiau būtent jo – tokio svarbaus bendrumo jausmo dabar nebėra.

"Mes buvome kaip šeima. Neįmanoma suskaitmeninti šio gyvenimo būdo", – sako N.Barlosas. Jis ilgisi a cappella ansamblio repeticijų, futbolo treniruočių: juk įvairūs meno būreliai, teatro trupės ir sporto klubai daugeliui yra tokie pat svarbūs kaip mokslai.

Pastaraisiais dešimtmečiais universitetai netgi lenktyniavo, kurio miestelis patrauklesnis. Be tvarkingų bendrabučių su valyklomis ir skalbyklomis, valgykloje kviečia grilio ir sušių barai, čia veikia sporto salės su sveikatingumo zona.

Dabar visu tuo studentai negali naudotis, nors už šiuos gyvenimo malonumus ir yra sumokėję, todėl teismuose kaupiasi skundai bei reikalavimai kompensuoti negautas paslaugas. Nieko keista, kad studentai amerikiečiai daro metų pertrauką ir grįš tik tada, kai į universitetų pasaulį sugrįš ankstesnė tvarka.

Turtingi ir vargšai

Universitetai tikina, kad negautos pajamos kelia rimtą grėsmę jų egzistavimui, nors tokie gigantai kaip Harvardas, galėtų sau leisti sumažinti mokestį. Tiesa, ši elito kalvė – ne pati brangiausia. Labiausiai gerbiamo Amerikos universiteto mokestis – 70 tūkst. dolerių (apie 50 tūkst. – už mokslą, likę pinigai – už bendrabutį ir maitinimą) yra gerokai mažiau nei privačių koledžų įkainiai: ketverių metų bakalauro studijos juose kainuoja apie ketvirtį milijono dolerių.

Harvardas ir kiti elitiniai universitetai nemažina įkainių, teigdami, kad ruošti nuotolines paskaitas – iššūkis ne tik dėstytojams, bet ir biudžetui. Kai kurias šių išlaidų universitetai viliasi kompensuoti iš federalinės vyriausybės skirto specialaus biudžeto.

Į dalį iš 31 mln. dolerių valstybės paramos paketo pretendavęs Harvardo universitetas, vėliau dėlto sulaukė griežtos kritikos iš Baltųjų rūmų. Universitetas skelbė šiuos pinigus naudosiąs kaip socialinę paramą studentams. Kilus skandalui, paramos atsisakyta, tačiau pažadus remtiniems jaunuoliams įstaiga tikino vykdysianti.

Kalifornijos universitetas, Berklio ir Viskonsino universitetai skaičiuoja, kad bus po 100 mln. JAV dolerių nuostolių, net jei rudenį universiteto miesteliai ir vėl galėtų atsidaryti. Tiesa, "The Harvard Crimson" laikraščio teigimu, pernai Harvardo fondo turtas buvo vertas solidžių 41 mlrd. dolerių.

Kovos dėl užsieniečių

Tarptautinio švietimo instituto duomenimis, 2018–2019 mokslo metais JAV buvo daugiau kaip milijonas užsienio studentų. Jie sudarė 5,5 proc. visų JAV aukštųjų mokyklų studentų, o 2018 m. užsienio studentai prie Jungtinių Valstijų ekonomikos prisidėjo 44,7 mlrd. dolerių. Daugiausia užsienio studentų į JAV atvyksta iš Kinijos, Indijos, Pietų Korėjos, Saudo Arabijos ir Kanados.

Harvardas ir Masačusetso technologijų institutas (MIT) turi vilties susigrąžinti bent dalį užsienio studentų. Įstaigos paprašė teismo blokuoti šią savaitę paskelbtą JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos nurodymą užsienio studentams. Tie, kurių studijos dėl koronaviruso krizės bus perkeltos į internetą, privalo išvykti iš šalies arba ieškoti tokios mokymo įstaigos, kur paskaitos vyksta gyvai. Šis sprendimas susijęs su F-1 kategorijos studentais, dalyvaujančiais akademinėse studijose, ir M-1 kategorijos studentais iš profesinių studijų. Pagal naująją tvarką vien Harvardą turėtų palikti 5 tūkst. studentų iš užsienio.

Tarnyba nurodė, kad Valstybės departamentas "neišduos vizų studentams, besimokantiems mokyklose ir / arba programose, rudens semestrą vykdomose vien internetu, o JAV Muitinės ir pasienio apsauga neleis tokiems studentams įvažiuoti į Jungtines Valstijas".

Universitetai, kur vyks tiek kontaktiniai, tiek užsiėmimai nuotoliniu būdu, turės įrodyti, kad užsienio studentai lanko kaip įmanoma daugiau kontaktinių užsiėmimų, jog besimokantieji išsaugotų savo statusą.

Šis įsakymas laikomas Baltųjų rūmų bandymu daryti spaudimą švietimo įstaigoms, kurios dėl pandemijos santūriai vertina savo galimybes atverti auditorijas studentams.

Universitetų ieškinyje sakoma, kad šis įstatymas be galo pakenks studentams – padarys jiems asmeninės ir finansinės žalos. Masačusetso apygardos teismui pateiktame ieškinyje atsakovais įvardijami Imigracijos ir muitinės tarnyba bei JAV Krašto saugumo departamentas.

Pasak Vašingtone įsikūrusioje Amerikos imigracijos taryboje politikos patarėju dirbančio Aarono Reichlino-Melnicko, užsienio studentams tikriausiai sunkiai sektųsi tęsti savo studijas nesant Jungtinėse Valstijose dėl laiko skirtumo arba nepakankamos prieigos prie technologijų ar akademinių išteklių.

"Blogiausias dalykas yra nežinomybė", – žurnalistams skundėsi 32-ejų ispanas Gonzalo Fernandezas, studijuojantis ekonomikos doktorantūroje George'o Washingtono universitete. – Nežinome, ar kitą semestrą vyks užsiėmimai, ar turėtume vykti namo, ar mus ketina išmesti iš šalies."