- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV senatoriai parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama dar labiau apsunkinti ir net sužlugdyti per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą „Nord Stream 2“.
Senatorių respublikono Tedo Cruzo (Tedo Kruzo) ir demokratės Jeanne Shaheen (Džin Šachin) parengtu dokumentu siūloma taikyti sankcijas Europos bendrovėms, specialiais laivais tiesiančioms naująjį Rusijos eksporto vamzdyną, rašo JAV leidinys „Foreign Policy“, remdamasis jo gauta šio įstatymo projekto kopija.
Jo duomenimis, projektas JAV Senatui svarstyti gali būti pateiktas gegužės 21-ąją.
Anot „Foreign Policy“, Jungtinių Valstijų sankcijos gresia bendrovėms, kurios dalyvauja įgyvendinant Rusijos giliavandenių vamzdynų energijos išteklių eksportui projektus. Sankcijos bus tiesiogiai nukreiptos prieš vamzdynus jūra tiesiančius specialius laivus.
„Šiuose laivuose naudojamos technologinės žinios, kuriomis disponuoja Vakarų energetikos kompanijos, bet jų neturi Rusija“, – tvirtina senatoriai.
„Tai yra viena iš nedaugelio sričių, kuriose „Gazprom“ išties stokoja techninio išmanymo, neturi technologijų tokiems vamzdynams tiesti“, – leidiniui sakė JAV nevyriausybinio strateginių studijų centro „Atlanto taryba“ (Atlantic Council) Eurazijos energetikos ekspertė Agnia Grigas (Agnė Grigas).
„Foreign Policy“ cituoja su įstatymo projektu susipažinusiu aukšto rango Respublikonų partijos atstovu, kurio teigimu, projektas buvo parengtas ankstesnių JAV sankcijų, nukreiptų prieš Irano naftos eksportą, pavyzdžiu.
Projektas skelbia, jog specialius laivus „Nord Stream 2“ projektui tiesiogiai naudojantiems ar nuomojantiems asmenims bus draudžiama atvykti į Jungtines Valstijas, jų turtas JAV bus įšaldomas. Dokumente taip pat numatyti apribojimai asmenims, teikiantiems finansinę ar techninę paramą tokiems laivams, taip pat juos apdraudusioms kompanijoms.
„Nord Stream 2“ jūrinė dalis tiesiama Šveicarijos „Allseas“ ir Italijos „Saipem“ priklausančiais specialiais laivais.
Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partnerės jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos. Be to, kelios solidžios Vokietijos bendrovės įgyvendina „Nord Stream 2“ prijungimo prie Vokietijos dujotiekių tinklo projektus.
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, jog nutrūkus dujų tranzitui per Ukrainą ji apskritai liktų be dujų, nes esą ši valstybė iš Europos importuoja tas pačias tranzitu perpumpuotas rusiškas dujas.
Europos Parlamentas praėjusį mėnesį priėmė, o Europos Sąjungos Taryba patvirtino Europos Komisijos parengtas Europos Sąjungos dujų direktyvos pataisas; jos taip pat bus pritaikytos „Nord Stream 2“ vamzdynui.
Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei Rusija tikėjosi dėl „Nord Stream 2“. Tačiau Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ gali tekti su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...