JAV pradeda Artimųjų Rytų taikos planą, bet palestiniečiai jį boikotuoja

  • Teksto dydis:

Po pustrečių metų laukimo JAV administracija antradienį pradeda savo Artimųjų Rytų taikos planą – ekonomine iniciatyva, kurią boikotuoja palestiniečiai.

Dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pastangos dėl taikos Artimuosiuose Rytuose neprimena dešimtmečius trukusių ankstesnių JAV bandymų. Nėra jokių kalbų apie apsikeitimą teritorijų dalimis, Palestinos valstybę ar kitus politinius klausimus, kurių diplomatai negali išspręsti jau daugybę metų.

D. Trumpo administracija sako, kad prie politinių klausimų pereis vėliau.

Kol kas planas antradienį vakare bus pristatytas prie kokteilių ir pietų stalo, per Bahreine dvi dienas vyksiantį „ekonominį seminarą“ prabangiame viešbutyje Persijos įlankos pakrantėje.

D. Trumpo žento ir patarėjo Jaredo Kushnerio (Džaredo Kušnerio) vadovaujamas planas „Taika klestėjimui“ (Peace to Prosperity) 10-čiai metų numato 50 mlrd. dolerių (43,9 mlrd. eurų) investicijas palestiniečių teritorijose ir kaimyninėse arabų šalyse.

Plane vardijami kelių, sienos perėjų, energijos gamybos ir turizmo projektai, numatomas optimistiškas tikslas sukurti milijoną darbo vietų palestiniečiams.

Tačiau Palestinos Autonomija ir jos konkurentas „Hamas“ jau pasmerkė iniciatyvą ir sakė, kad ji prilygsta aiškiai proizraelietiško D. Trumpo bandymui papirkti juos, atimant iš jų galimybę užsitikrinti nepriklausomą valstybę.

„Amerikai paversti visą reikalą iš politinio ekonominiu klausimu... Mes su tuo negalime sutikti“, – sekmadienį sakė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas).

Pirmadienį šimtai palestiniečių buvo išėję gatves okupuotame Vakarų Krante pasmerkti konferencijos Bahreine.

Netoli Hebrono demonstrantai sudegino D. Trumpo ir Bahreino karaliaus atvaizdus. Demonstrantai sėdėjo aplink karstą, ant kurio buvo užrašyta „Ne šimtmečio susitarimui“ – užgauli frazė apie JAV prezidento ambicijas Artimuosiuose Rytuose.

D. Trumpo parama Izraeliui

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) tvirtina, kad palestiniečių pozicija liudija, jog jie nėra rimtai nusiteikę siekti taikos. 

„Nesuprantu, kaip palestiniečiai gali atmesti šį planą nė nežinodami, ką jis numato“, – sakė žydų valstybės premjeras.   

Dešiniųjų pažiūrų Izraelio lyderis pastaraisiais mėnesiais ne kartą kalbėjo apie kai kurių Vakaro Kranto teritorijų aneksavimą. Toks žingsnis faktiškai sužlugdytų palestiniečių viltis dėl savo valstybės. 

Jungtinių Valstijų ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas (Deividas Fridmanas) pareiškė, jog Vašingtonas galėtų sutikti su tų teritorijų aneksavimu, o D. Trumpo administracija anksčiau užsiminė, kad politinis planas nenumatys Palestinos valstybės įkūrimo, nors tai daugelį metų buvo JAV diplomatijos tikslas.  

Palestiniečius smarkiai supykdė D. Trumpo žingsnis pripažinti ginčijamą Jeruzalės miestą žydų valstybės sostine, taip pat sprendimas nurėžti palestiniečių pabėgėliais besirūpinančios Jungtinių Tautų agentūros finansavimą bei uždaryti palestiniečių faktinę ambasadą Vašingtone.

Be to, plano architektas J. Kushneris artimai bičiuliaujasi su B. Netanyahu šeima.

Dauguma JAV sąjungininkių Europoje, įtariai žiūrinčių į D. Trumpo administracijos kursą, nusprendė nesiųsti savo atstovų į Bahreiną.

Tačiau konferencijoje dalyvaus naftos turtingos Persijos įlankos šalys, kurios plano sėkmės atveju turėtų užtikrinti didžiules investicijas palestiniečių teritorijose.   

Jordanija ir Egiptas, vienintelės arabų šalys, pasirašiusios taikos susitarimus su Izraeliu, į Bahreiną siunčia vidutinio rango pareigūnus. 

Visgi Jordanijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sufyanas al Qudah (Sufjanas Kuda) pažymėjo, kad „joks ekonominis pasiūlymas negali atstoti politinio sprendinio, turinčio užbaigti Izraelio vykdomą palestiniečių teritorijų okupaciją“.

Sėkmė ar „nesėkmė“?

Persijos įlankos valstybių lyderiai vis dažniau randa bendrų interesų su Izraeliu dėl jų bendros priešpriešos su Iranu.  

Grupė Baltųjų rūmų pakviestų Izraelio žurnalistų atvyksta į Bahreiną – tai, regis, beprecedentis atvejis.   

Dauguma arabų valstybių neįsileidžia Izraelio piliečių, nebent jie atvyksta su kitų šalių pasais. Visgi Bahreinas, kurio sunitiškos vadovybės santykiai su Iranu itin įtempti, yra palyginti atviras Izraeliui.    

Tarp įtakingų figūrų, dalyvausiančių konferencijoje Bahreine, yra Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas (Deividas Malpasas) ir buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas (Tonis Bleras). 

Buvęs JAV diplomatas Artimuosiuose Rytuose Richardas LeBaronas (Ričardas Leberonas) sakė, kad D. Trumpo administracijai nebuvo netikėtas palestiniečių sprendimas boikotuoti konferenciją.   

Situacija dėl Bahreino konferencijos leidžia J. Kushneriui vaizduoti palestiniečių lyderius kaip nesirūpinančius savo žmonių gerove ir tuo pat metu toliau stumti Izraelio interesus, sakė R. LeBaronas, šiuo metu dirbantis strateginių studijų centre „Atlantic Council“. 

„Manamos konferencijos „nesėkmė“ bus D. Trumpo strategijos sėkmė“, – pažymėjo jis.

„J. Kushneris ir jo kolegos galės tvirtinti, kad jie išbandė visas priemones, ir kaltinti kitus dėl nebendradarbiavimo“, – pridūrė analitikas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių