- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Naujoji Zelandija apkaltino Pekino remiamas kibernetinių įsilaužėlių grupuotes įvykdžius kelias atakas prieš įstatymų leidėjus ir svarbiausias demokratines institucijas.
Šie kaltinimai sulaukė piktos Kinijos reakcijos.
Vašingtonas, Londonas ir Velingtonas pateikė viešus kaltinimus Kinijai, aprašydami įvairius kibernetinius pažeidimus, įvykdytus per pastarąjį dešimtmetį ar dar ilgesnį periodą, ir taip, regis, kartu siekia Pekino atsakomybės.
JAV teisingumo departamentas pateikė kaltinimus septyniems Kinijos piliečiams dėl, jo teigimu, 14 metų vykdytos plataus masto pasaulinės įsilaužimo operacijos, kuria mėginta padėti Kinijai siekti „ekonominio šnipinėjimo ir užsienio žvalgybos tikslų“.
Generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco (Liza Monako) pirmadienį sakė, kad per šią kampaniją buvo išsiųsta daugiau kaip 10 tūkst. el. laiškų, skirtų JAV ir užsienyje įsikūrusioms įmonėms, politikams, kandidatams į renkamas pareigas ir žurnalistams.
Vašingtonas teigė, kad už atakų slypi APT31 pavadintas padalinys ir kad tai yra kibernetinio šnipinėjimo programa, kuriai vadovauja galinga Kinijos valstybės saugumo ministerija iš centrinio Uhano miesto.
JAV Teisingumo departamentas teigė, kad įsilaužėliai gavo prieigą prie el. pašto paskyrų, duomenų laikymo nuotoliniuose serveriuose paskyrų ir telefoninių skambučių įrašų, o kai kurias paskyras stebėjo ne vienus metus.
Po kelių valandų Londonas pranešė, kad 2021–2022 metais ta pati grupė APT31 taikėsi į JK įstatymų leidėjų, įskaitant daugelį tų, kas kritikavo Kinijos politiką, paskyras.
Britanijos, kurioje jau greitai turi įvykti visuotiniai rinkimai, ministro pirmininko pavaduotojas Oliveris Dowdenas (Oliveris Daudenas) taip pat paskelbė pranešimą, kad su Kinijos valstybe susijęs subjektas tikriausiai sukėlė pavojų šalies rinkimų komisijai.
Jis sakė, kad abi atakos, nukreiptos prieš įstatymų leidėjus ir rinkimų komisiją, buvo reali ir rimta grėsmė, bet galiausiai buvo sužlugdytos.
„Tai neturės įtakos tam, kaip žmonės registruojasi, balsuoja ar kitaip dalyvauja demokratiniuose procesuose“, – pridūrė O. Dowdenas.
Dviem su APT31 susijusiems asmenims ir vienai bendrovei įvestos JK sankcijos.
Naujoji Zelandija antradienį taip pat pranešė, kad maždaug tuo pačiu laikotarpiu buvo nusitaikyta į jos parlamento patarėjų biurą, kuris rengia ir skelbia įstatymus.
Naujoji Zelandija, paprastai viena stipriausių Kinijos rėmėjų Vakaruose, dėl išpuolio apkaltino Kinijos valstybės remiamą grupę APT40.
Tiesą sakant, Kinija yra dažna kibernetinių atakų auka.
Neseniai išrinktas centro dešiniųjų ministras pirmininkas Christopheris Luxonas (Kristoferis Laksonas) pripažino, kad dėl kibernetinės atakos kaltinti Kiniją, kuri yra didžiausia jo šalies prekybos partnerė, yra didelis žingsnis.
Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas (Vinstonas Pitersas) sakė nurodęs diplomatams „šiandien pasikalbėti su Kinijos ambasadoriumi, išdėstyti mūsų poziciją ir išreikšti susirūpinimą“.
„Šis pokalbis jau įvyko“, – teigė jis.
„Politinė manipuliacija ir piktavališkas šmeižtas“
Pastaruoju metu Vakarų šalys vis dažniau atvirai kalba apie kenkėjiškas kibernetines operacijas ir kaltina kitas užsienio šalis, pirmiausia Kiniją, Rusiją, Šiaurės Korėją ir Iraną.
Tačiau Kinija piktai reagavo į kaltinimus, o jos ambasados Londone, Velingtone ir Vašingtone juos pasmerkė.
„Jungtinės Karalystės nepagrįstai keliamas triukšmas dėl vadinamųjų „Kinijos kibernetinių atakų“ ir paskelbtos sankcijos yra akivaizdi politinė manipuliacija ir piktavališkas šmeižtas“, – nurodė Kinijos ambasada Londone.
Anot ambasados, Pekinas „niekada neskatino, nerėmė ir nepritarė kibernetinėms atakoms“.
Kinijos ambasada Velingtone apkaltino Naująją Zelandiją suklydus.
„Tiesą sakant, Kinija yra dažna kibernetinių atakų auka“, – pridūrė ambasada.
Tiek Rusija, tiek Kinija kaltinamos tuo, kad kibernetinėms atakoms vykdyti pasitelkia slaptas ir ne savo teritorijoje veikiančias grupes, o tai apsunkina jų identifikavimą.
JK įstatymų leidėjų Iainas Duncanas Smithas (Ijanas Dankanas Smitas) pareiškė, kad Kinija turi būti pripažinta grėsmę keliančia valstybe.
Jis yra vienas iš kelių JK parlamento narių, kuriems Pekinas 2021 metais pritaikė sankcijas už kritiką dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš Kinijos uigūrų mažumą ir Honkongą.
Be to, JK ir JAV kartais pačios vykdo plataus masto kibernetines operacijas, tačiau retai apie jas kalba viešai.
Londonas ir Vašingtonas kartu su Naująja Zelandija, Australija ir Kanada yra dalijimosi žvalgybos informacija tinklo „FiveEyes“ nariai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Trumpo komanda pranešė apie grasinimus susprogdinti kelis jo ministrų kabineto narius
Keli naujosios Donaldo Trumpo administracijos nariai sulaukė grasinimų, įskaitant perspėjimus apie bombas, trečiadienį sakė išrinktojo prezidento atstovė. ...
-
Rumunijos prezidentas šaukia Aukščiausiąją nacionalinės gynybos tarybą
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis šaukia Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos (CSAT) posėdį, kuriame numatoma analizuoti galimą kišimąsi į rinkimų procesą. ...
-
Ko tikėtis iš gruodžio 1 dieną darbą pradedančios naujos sudėties EK?1
Strasbūre trečiadienį Europos Parlamentui (EP) patvirtinus Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) vadovaujamą naująją Europos Komisiją (EK), ši savo darbą oficialiai pradės gruodžio 1 dieną. ...
-
Izraelis ketina apskųsti TBT sprendimą dėl B. Netanyahu ir Y. Gallanto arešto orderių
Izraelis trečiadienį informavo Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kad ketina apskųsti jo išduotus premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir buvusio gynybos ministro Yoavo Gallanto (Joavo Galanto) arešto orderius. ...
-
Kremlius palankiai vertina Izraelio ir „Hezbollah“ susitarimą dėl paliaubų Libane1
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Izraelio ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo Libane. ...
-
D. Trumpas paskyrė atsargos generolą K. Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu dėl Ukrainos
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį paskelbė, kad į atsargą išėjusį generolą leitenantą Keithą Kelloggą (Kitą Kelogą) skiria specialiuoju Vašingtono pasiuntiniu derybose dėl karo Ukrain...
-
Nacionalinio saugumo patarėjas: J. Bidenas nedelsiant sieks paliaubų Gazoje1
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nacionalinio saugumo patarėjas pareiškė, jog trečiadienį jis iš naujo sieks paliaubų Gazos Ruože bei derybų dėl įkaitų paleidimo, Izraeliui bei teroristinei grupuotei „Hezbollah“ pasi...
-
D. Tuskas: Lenkija nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija sako esančios pasirengusios plėsti sankcijas Rusijai8
Švedijoje trečiadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai. ...
-
Vokietija nurodė dviem Rusijos žurnalistams palikti šalį, Maskva atsakė tuo pačiu2
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. ...