Jakudza – japonų mafija, kilusi iš samurajų

Pavadinimas “Jakudza” yra kilęs iš taškų skaičiaus kortų žaidime Hana-Fuda (“Black Jack” analogas). Didžiausia taškų suma yra 19, taigi, surinkęs skaičius 8, 9 ir 3, paprasčiausiai praloši. Fonetiškai 8-9-3 Japonų kalboje skamba “Ya-ku-sa”.

Kabuki – Mono

Jakudzų klano ištakų galima rasti jau 1612 m. “Kabbuki – Mono” (jap. pamišėlis) buvo vadinami agresyvūs, keistai apsirengę vyrai su kitokiomis nei įprasta šukuosenomis. Tai buvo negabūs samurajai ar pabėgę kariai, kurie esant taikos metui skursdavo ir gaujomis klajodavo po Japoniją, plėšdami kaimus ir miestelius. Gaujos pasivadindavo grėsmingais vardais ir garsėjo ypatingu žiaurumu.

Machi – Yakko

Patys jakudzos nesutinka su “kabuki-mono” apibrėžimu ir kildina save iš “Machi - Yakko” (jap. miesto tarnas) – vietinių Robino Hudo tipo herojų, gynusių gyventojus nuo plėšikų ir padėjusių vargšams. Dar tais laikais, kai Japonijoje apskritai nebuvo jokių teismų, žmonės kreipdavosi į jakudzas. Beje, po 1995 m. Kobe įvykusio žemės drebėjimo (žuvo per 5000 žmonių), sugriautuose rajonuose apsilankydavo prabangūs Jamaguči - gumi klano limuzinai ir žmonėms palikdavo maišelius su maistu ir būtiniausiais daiktais. Ne vyriausybė, o jakudzos rūpinosi žmonėmis – tai labai sustiprino pastarųjų autoritetą. Tačiau XVII a. jakudzomis buvo vadinami lošėjai ir sukčiai, kuriems klanas atstodavo šeimą ir tapdavo išlikimo garantas.

Klanų suklestėjimas

XX a., prasidėjus Japonijos industrializacijai, jakudzos kontroliavo statybas ir dokus, netrukus ėmėsi rikšų, prostitučių, alkoholio kontrabandos, o 1960-1970 m. atsirado dar pelningesnė sritis – narkotikų verslas.

Šiek tiek anksčiau, 1925 m., imperatoriaus valdoma šalis inicijavo viešus rinkimus visiems vyrams. Per keletą metų susikūrė komunistų ir socialistų partijos, tačiau vakarietiškam liberalizmui besipriešinančios jėgos pradėjo kurti slaptas organizacijas, kurių nariai buvo apmokomi kovų, šnipinėjimo ir šantažo gudrybių. Ultranacionalistinis terorizmas ypač suklestėjo 1930 m., kai buvo nužudyti du premjerai, du finansų ministrai, pasikėsinta į keletą politikų ir stambių pramonininkų. Šioms slaptoms organizacijoms talkino jakudzos, vėliau pasivadinę uny-oke.

Po Antrojo pasaulinio karo Japoniją okupavę amerikiečiai kontroliavo maisto rinką, tad suklestėjo juodoji rinka, ir kai kurios grupuotės tapo turtingos ir įtakingos. Tačiau atsirado ir kita jakudzų rūšis – gurentai. Taip vadinosi paprasti gatvės sukčiai, besiverčiantys plėšimais ir vagystėmis.

Tuo metu Japonijoje niekas nebuvo saugus: nuo 1958 iki 1963 metų klanų skaičius padidėjo apie 150 procentų, jakudzoms priklausė apie 184 tūkstančiai narių. Prasidėjo teritorijų dalybos ir gaujų karai. Sakoma, kad jas pradėjo Jošio Kodama, savo galia ir valdžia prilygstantis Al Kaponei JAV.

Organizacija

Jakudzoms nesvarbu, iš kokios tu šalies, kokiam socialiniam sluoksniui priklausai. Nariais gali tapti tėvų pamesti vaikai, nenuoramos paaugliai, pabėgėliai iš Korėjos, Kinijos ir t.t. Bosas tampa jų tėvu, o kompanionai – broliais. Tampant jakudza nėra jokių reikalavimų ir ritualų. Tačiau reikalaujama griežto paklusnumo vyresniesiems. Iš tiesų yra dvi jakudzų rūšys: klano jakudzos ir nepriklausomi jakudzos.

Klano jakudzos paklūsta griežtai hierarchijai, tai panašu į tradicinę japonų šeimą. Aukščiausiai “stovi” šeimos galva Oyabun (tėvas), žemiau – Wakashu (vaikai) ir žemiausiai – Kyodai (broliai). Visi šeimos nariai paklūsta “tėvui”, o jis savo ruožtu sprendžia visas jų problemas.

Tėvo žodis – įstatymas, beje, jis turi patarėją Saiko-komon, taip pat sekretorius ir buhalterius. Visur Vaikų bosas vadinamas Waka gashira – tai antrasis žmogus po Oyabun - klano galvos ir klano narių tarpininkas. Visų Brolių bosas vadinamas Shatei gashira, jo rangas aukštesnis nei Vaikų bosas, o įgaliojimai – ne. “Broliai” turi savo “vaikus”, vadinamus jaunesniaisiais broliais. Tačiau Tėvo žodis visuomet paskutinis.

Nepriklausomi jakudzos turi sunkumų, nes klano jakudzos nesuteikia jiems jokios apsaugos ir apskritai neleidžia veikti jų teritorijose. Klano jakudzos gali nepriklausomą jakudzą išduoti policijai, nors tai klano viduje laikoma baisiu nusikaltimu. Tačiau nepriklausomi jakudzos turi ir pranašumų: klanas jiems sumoka už paslaugas, kurių nenori patikėti savo nariams. Dažniausiai nepriklausomi jakudzos tampa atpirkimo ožiais, nebent anksčiau ar vėliau prisijungia prie kurio nors klano. Tačiau savo klaną jie įkuria labai retai.

Tatuiruotės

Jakudzoms įprasta darytis tatuiruotes (Irezumi) – tai klano emblema, kuri yra beveik ant viso kūno. Tatuiruočių tradiciją pradėjo Bakuto (lošėjai), kai po kiekvieno nusikaltimo aplink ranką išsitatuiruodavo juodą žiedą. Galiausiai tatuiruočių gausa tapo stiprybės simboliu. Be to, viso kūno tatuiruotė – puikiausias įrodymas, kad neketini paisyti visuotinai pripažintų taisyklių ir paklusti klano diktuojamoms normoms.

Jakudzos nugaros tatuiravimas trunka apie 100 valandų.

Yubitsume

Ši tradicija taip pat priklauso Bakuto. Jeigu lošėjas negalėdavo grąžinti skolos arba kaip nors nusikalsdavo, jam nukirsdavo mažojo piršto galiuką. Taip sužalotas žmogus negalėdavo taisyklingai laikyti kardo. Be to, kiti matydavo, kad žmogus lošia. Ir tai sukeldavo daug problemų, nes lošimas Japonijoje buvo visuomet draudžiamas.

Yubitsume vadinamas atsiprašymas, kai nusikaltęs žmogus nusikerta pirštą, įvynioja jį į popierių ir siunčia Kumicho. Jeigu tai pirmas kartas, užtenka mažojo piršto galiuko, jei antras – reikia kito mažojo pirštelio ir t.t. Tačiau toks atsiprašymas galioja tik padarius menkus nusižengimus. Jeigu išdavei klaną, teks paaukoti galvą.

* * *

Kadangi prieš keletą šimtmečių jakudzomis tapdavo nusigyvenę samurajai, jie profesionaliai valdė tradicinį japonų kardą katana. Be to, 18 šimtmetyje klano lyderiams buvo suteiktas oficialus statusas, leidžianisį nešiotis kardus. Šis ilgas kardas gali būti prilygintas rankinei giljotinai. Jo ilgis svyruodavo nuo 61 cm iki 1 m 22 cm, o forma leisdavo efektyviai kirsti bet kuria pozicija: horizontaliai, vertikaliai, įstrižai. Mažojo piršto netekimas būdavo lemtingas, nes tai stipriausias pirštas, taisyklingai laikant kardą.

Dabar Japonijoje katana kardas turi būti oficialiai užregistruotas ir kaip šaunamasis ginklas.