J. Stoltenbergas: Turkija ir NATO vis dar nesutaria dėl rusiškos ginkluotės sandorio

NATO ir svarbi aljanso narė Turkija dar nerado bendros kalbos dėl Ankaros kontroversiško sprendimo įsigyti iš Rusijos oro erdvės gynybos sistemų S-400, ketvirtadienį pareiškė karinio bloko vadovas Jensas Stoltenbergas.

Turkijai gavus šių sistemų iš Rusijos pagal sandorį, tvirtai remiamą abiejų šalių prezidentų – Vladimiro Putino ir Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdogano) – NATO sąjungininkai smarkiai nerimauja ir didėja JAV sankcijų grėsmė.

„Iki šiol nebuvo įmanoma dėl to pasiekti susitarimą“, – J. Stoltenbergas sakė per Šveicarijos kalnų kurorte Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą (PEF).

„Mėginsime daryti viską, ką galime, kad rastume būdą išspręsti šiuo klausimus, nes tai vienas iš klausimų, keliančių problemų aljansui – šito paneigti neįmanoma“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.

Toje pačioje diskusijoje dalyvavęs Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) savo ruožtu išsakė tvirtą palaikymą sandoriui. Anot jo, Ankara neturėjo kitos išeities, tik įsigyti S-400, kai NATO atitraukė dalį savo oro erdvės gynybos sistemų nuo neramių Turkijos sienų, įskaitant sieną su Sirija.

„Klausėme savęs, ar mums reikalinga ši sistema? – Taip, nes mus supa grėsmės, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas. - Ar galime ją gauti iš [NATO sąjungininkių? – Ne, turėjome ją pirkti.“

„Esame įsitikinę, kad [S-400] nėra nesuderinamos [su NATO sistemomis]. Tai gynybinė sistema; ji nesukels jokios grėsmės NATO sąjungininkėms“, – kalbėjo jis.

M. Cavusoglu pridūrė, kad Turkija siūlė šį klausimą spręsti „darbo grupei“, pirmininkaujamai NATO.

J. Stoltenbergas, taip pat pabrėžęs, kad „privalome suprasti Turkijos, kaip NATO sąjungininkės, svarbą“, patvirtino, jog Ankara buvo pateikusi tokį pasiūlymą.

Turkija įstojo į NATO 1952 metais, tvirtai remiama Jungtinių Valstijų, kai Vakarų šalys per Šaltąjį karą siekė neleisti Ankarai patekti į Maskvos įtakos sferą.

Tačiau Turkijos sprendimas įsigyti ginkluotės iš Rusijos laikomas posūkio tašku Aljanso istorijoje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) praeitais metais kontraversiškai pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“.

M. Cavusoglu sakė, kad nors Turkija bendradarbiauja su Rusija sprendžiant Sirijos problemą, „mes neturime jokių karinių įsipareigojimų Rusijai. Niekas negali abejoti mūsų indėliu NATO.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

ar

ar portretas
esat debilai ir nesuprantat kad turkai su rusais ir nors labai nenoretumet ju paleisti bet teks apsispresti netik politiskai bet ir garbingai nes si padetis stato visa aljansa durniaus vietji o jus dar laukiat ka trumpukas isstenes o jam dzin viskas juk pasake 1 kart bet /kazkas/ pritylde tai tik ziopcioja kaip zuvis istraukta nes padeti valdo spec t kurios nesireklamuoja ir.

nordland

nordland portretas
viskas ten sutarta. jie pasake turkams ka daryti, o turkai pasake kur jiems eiti .......

Anonimas

Anonimas portretas
Vyti lauk turkus is NATO. Ar neaisku, kad jie su kremliumi "susiburkavo"?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių