- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO ir svarbi aljanso narė Turkija dar nerado bendros kalbos dėl Ankaros kontroversiško sprendimo įsigyti iš Rusijos oro erdvės gynybos sistemų S-400, ketvirtadienį pareiškė karinio bloko vadovas Jensas Stoltenbergas.
Turkijai gavus šių sistemų iš Rusijos pagal sandorį, tvirtai remiamą abiejų šalių prezidentų – Vladimiro Putino ir Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdogano) – NATO sąjungininkai smarkiai nerimauja ir didėja JAV sankcijų grėsmė.
„Iki šiol nebuvo įmanoma dėl to pasiekti susitarimą“, – J. Stoltenbergas sakė per Šveicarijos kalnų kurorte Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą (PEF).
„Mėginsime daryti viską, ką galime, kad rastume būdą išspręsti šiuo klausimus, nes tai vienas iš klausimų, keliančių problemų aljansui – šito paneigti neįmanoma“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Toje pačioje diskusijoje dalyvavęs Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) savo ruožtu išsakė tvirtą palaikymą sandoriui. Anot jo, Ankara neturėjo kitos išeities, tik įsigyti S-400, kai NATO atitraukė dalį savo oro erdvės gynybos sistemų nuo neramių Turkijos sienų, įskaitant sieną su Sirija.
„Klausėme savęs, ar mums reikalinga ši sistema? – Taip, nes mus supa grėsmės, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas. - Ar galime ją gauti iš [NATO sąjungininkių? – Ne, turėjome ją pirkti.“
„Esame įsitikinę, kad [S-400] nėra nesuderinamos [su NATO sistemomis]. Tai gynybinė sistema; ji nesukels jokios grėsmės NATO sąjungininkėms“, – kalbėjo jis.
M. Cavusoglu pridūrė, kad Turkija siūlė šį klausimą spręsti „darbo grupei“, pirmininkaujamai NATO.
J. Stoltenbergas, taip pat pabrėžęs, kad „privalome suprasti Turkijos, kaip NATO sąjungininkės, svarbą“, patvirtino, jog Ankara buvo pateikusi tokį pasiūlymą.
Turkija įstojo į NATO 1952 metais, tvirtai remiama Jungtinių Valstijų, kai Vakarų šalys per Šaltąjį karą siekė neleisti Ankarai patekti į Maskvos įtakos sferą.
Tačiau Turkijos sprendimas įsigyti ginkluotės iš Rusijos laikomas posūkio tašku Aljanso istorijoje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) praeitais metais kontraversiškai pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“.
M. Cavusoglu sakė, kad nors Turkija bendradarbiauja su Rusija sprendžiant Sirijos problemą, „mes neturime jokių karinių įsipareigojimų Rusijai. Niekas negali abejoti mūsų indėliu NATO.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas įstatymas: gimusieji po 2009-ųjų – nerūkančiųjų karta?
Jungtinėje Karalystėje (JK) skinasi kelią įstatymas, pagal kurį visiems gimusiems po 2009 metų būtų draudžiama pirkti cigaretes. Kadangi rūkalų amžius kasmet būtų didinamas metais, priėmus įstatymą, dabartiniai keturiolikmečiai cigarečių le...
-
Kaprio saloje prasideda G-7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas
Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Italijos Kaprio saloje susitiks aptarti naujas sankcijas Iranui, naujausiose jų derybose daugiausia dėmesio skiriant krizei Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Baltarusijos parlamentas nubalsavo už pasitraukimą iš įprastinių pajėgų Europoje sutarties6
Baltarusijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad šalis sustabdytų dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų. ...
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...