„Ministre pirmininke, aš noriu pagirti jūsų Vyriausybę dėl jūsų lyderystės dėl išlaidų gynybai ir jūsų planų pasiekti 2 proc. ribą (...) 2018 metais“, - bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu Briuselyje sakė J.Stoltenbergas.

„Teisingesnis naštos pasidalijimas yra esminis dalykas ilgalaikei mūsų Aljanso stiprybei bei mūsų žmonių saugumui. Lietuva rodo sektiną pavyzdį kitoms sąjungininkėms“, - pridūrė jis.

Pasak NATO vadovo, „Lietuva daro stiprų įnašą į NATO“, siųsdama karius į Afganistaną, Iraką ir Kosovą.

J.Stotelnbergas taip pat pasveikino Lietuvą su artėjančia Vasario 16-ąja.

„Su NATO jūs daugiau niekada neprarasite nepriklausomybės“, - sakė Aljanso generalinis sekretorius.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 1,8 proc. BVP, kitąmet numatoma pasiekti NATO sutartą 2 proc. rodiklį.

Pasak Lietuvos premjero, 2 proc. rodiklsi Lietuvai nėra riba.

„Priklausomai nuo geopolitinės situacijos, 2 proc. nėra riba. Mes skirsime tiek resursų, kiek yra reikalinga“, - sakė S.Skvernelis.

„Mes žinome, ką reiškia netekti nepriklausomybės, mes žinome, ką reiškia ją atstatyti, atkovoti (...) ir darysime viską kaip tauta, kad to niekada neįvyktų. Ir tikimės, kad to padės išvengti ir mūsų efektyvus buvimas esminėje, svarbiausioje saugumo organizacijoje – NATO aljanse“, – pridūrė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prieš kelias savaites inicijavo atnaujintą parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos išlaidų. Juo siekiama, kad Lietuva 2020 metais gynybai skirtų 2,5 proc. BVP. Susitarimas dar nepasirašytas.

Lietuva gynybos išlaidas didina nuo 2014 metų po Rusijos intervencijos Ukrainoje ir karinių veiksmų Baltijos jūros regione.

S. Skvernelis: Lietuva pasitiki JAV

Valstybių interesai neturi būti aukojami vardan užkulisinių susitarimų, tačiau Lietuva pasitiki Jungtinėmis Valstijomis, antradienį pareiškė Briuselyje viešintis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Tai jis teigė naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) reiškiant norą pagerinti pastaraisiais metais itin įtemptus santykius su Rusija.

„Kiekvienas dialogas yra reikalingas, jis tikrai gerina bendradarbiavimą, skatina bendradarbiavimą“, – sakė S.Skvernelis per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

„Bet vėlgi, (kokios yra) dialogo formos, startinės pozicijos, apie ką yra dialogas ir kokiomis sąlygomis? Jeigu tai yra laikantis tarptautinių standartų, pagrindinių teisių, laisvių, toks dialogas privalo būti. Bet kalbant apie pačią leksiką, aš manau, kad tai turėtų būti lygiaverčių partnerių diskusija ir tikiuosi, kad niekada to nebus, kad vienos ar kitos valstybės interesai bus aukojami dėl kokių nors užkulisinių susitarimų“, – teigė premjeras.

„Lietuva pasitiki Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pasitikėjo ir tikrai mes nematome pagrindo abejoti šiuo ilgamečiu bendradarbiavimu bei pasitikėjimu“, – kalbėjo ministras pirmininkas, paklaustas apie JAV prezidento planus gerinti santykius su Maskva.

Lietuvoje ir kitose regiono šalyse nerimą sukėlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui palankūs D.Trumpo pareiškimai ir jo pastabos apie JAV įsipareigojimus ir atgyvenusią NATO.

Nori informacijos apie pratybas „Zapad 2017“

NATO iš anksto norėtų sulaukti detalios informacijos iš Rusijos ir Baltarusijos apie šiemet vyksiančias pratybas „Zapad 2017“, keliančias nerimą Baltijos šalims dėl savo masto ir puolamojo scenarijaus.

„Pratybos „Zapad 2017“ yra pavyzdys vienų iš tų pratybų, apie kurias norėtume būti informuojami iš anksto“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jis teigė, kad galimybė keistis informacija apie pratybas dar prieš joms įvykstant aptarta su Rusijos diplomatais.

J.Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad NATO siekia modernizuoti dokumentus, kuriuose reglamentuojamas pratybų skaidrumas ir tarptautinis stebėjimas. Jo teigimu, Rusija naudojasi tuose dokumentuose esančiomis spragomis, kad rengtų pratybas, apie kurias nieko nepraneša iš anksto.

„NATO dirba ties tuo, kad modernizuotų Vienos dokumentą, atsižvelgiant į esamas jo spragas“, – sakė NATO vadovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos BNS pateiktais duomenimis, Rusija užpernai surengė 20 pratybų, apie kurias nieko neskelbė iš anksto. 2016 metų duomenų diplomatai nepateikė.

Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, šiais metais vyksiančiose pratybose „Zapad“ demonstratyviai rengiamasi karui su Vakarais. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad šie mokymai tikriausiai bus didžiausios kada nors vykusios pratybos prie Lietuvos sienų.

Žvalgyba „Zapad“ įvardija pagrindiniu iššūkiu Lietuvos nacionaliniam saugumui 2017 metais.

Anot pareigūnų, per anksčiau vykusias „Zapad“ pratybas treniruotasi okupuoti pietinę Lietuvos dalį, taip NATO valstybėms užkertant vienintelį sausumos kelią į Baltijos šalis. Rusija taip pat kaltinta nepateikus realių skaičių apie šiose pratybose dalyvavusius karius ir techniką.

Pastarąjį kartą pratybos „Zapad“ vyko 2013 metais. Anot Maskvos ir Minsko, šiose pratybose dalyvavo apie 10 tūkst. karių.

Baigia derinti vadovavimo batalionams schemą

NATO susiduria su iššūkiu kurdama Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojamų batalionų vadovavimo schemą, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pasak jo, vadovavimo vienetams principus šiuo metu baigia formuoti NATO kariniai vadai.

„Mūsų kariniai vadai šiuo metu baigia vadovavimo ir kontrolės detales. Tai yra šiek tiek sudėtinga, nes tai bus ne tik nacionalinės vadovavimo ir kontrolės derinys, bet mes taip pat turime suplanuoti, kada vadovavimą ir kontrolę atiduoti NATO (derinti)“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė J.Stoltenbergas.

NATO pernai nusprendė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį batalioną, siekiant atgrasyti Rusiją. Iš viso taip bus dislokuota apie 4 tūkst. karių.

Pirmieji Lietuvoje kuriamo bataliono kariai į šalį atvyko prieš kelias savaites. Šiam vienetui vadovaus Vokietija.

„Mes esame tinkamame kelyje turėti batalionus arba kovines grupes (dislokuotas) birželį, tai visą laiką buvo mūsų tikslas“, – sakė J.Stoltenbergas.

Batalionui Estijoje vadovaus Jungtinė Karalystė, Latvijoje tai darys Kanada, o Lenkijoje – Jungtinės Valstijos.

Prioritetas – išlaidų gynybai didinimas

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Šiaurės Aljanso svarbiausias prioritetas yra išlaidų gynybai didinimas, kurio reikalauja ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Nepaisant kalbų, svarbiausias dalykas mums yra padidinti išlaidas gynybai, ir būtent tai mes ir darome“, – sakė J.Stoltenbergas, paklaustas apie NATO atsaką į D.Trumpo raginimus Aljansui imtis daugiau veiksmų, kad perimtų dalį Vašingtono finansinės naštos.

Per prezidento rinkimų kampaniją ir pirmosiomis darbo šiame poste dienomis D.Trumpas, atrodo, suabejojo, ar jo šalis privalo besąlygiškai vykdyti beveik septynis dešimtmečius gyvuojančius JAV įsipareigojimus NATO. Patį Aljansą naujasis lyderis vadino „atgyvenusiu“ ir kaltino sąjungininkes nemokant savo dalies.

Šie jo kaltinimai labai nustebino sąjungininkes, kurios po Rusijos intervencijos į Ukrainą 2014 metais priėmė sprendimą iki 2024 metų padidinti savo išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, nors anksčiau daug metų gynybos biudžetai buvo karpomi.

Pasak J.Stoltenbergo, visos 28 sąjungininkės pritarė šiam įsipareigojimui ir jį patvirtino praėjusiais metais vykusiame Varšuvos viršūnių susitikime.

„Tai yra mano svarbiausias prioritetas, ir aš apie jį kalbu visuose susitikimuose“, – sakė NATO vadovas spaudos konferencijoje prieš trečiadienį ir ketvirtadienį numatytą Aljanso gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.

„2015 metais mes sustabdėme (išlaidų) mažinimą, o 2016-aisiais... žengėme pirmą reikšmingą žingsnį, padidindami išlaidas gynybai 3,8 proc.“ arba 10 mlrd. JAV dolerių, sakė jis.

J.Stoltenbergas nurodė, kad dukart su juo telefonu kalbėjęs D.Trumpas „patvirtino savo tvirtus įsipareigojimus NATO ... bet per abu pokalbius pabrėžė (būtinybę) teisingai dalintis našta“.

Sąjungininkės, „kurios išleidžia mažiau nei 2 proc., turi pasiekti šį dviejų procentų tikslą, ir aš su juo sutinku“, kalbėjo NATO vadovas.

Artėjantis NATO gynybos ministrų susitikimas sulaukia didžiulio dėmesio, kadangi tai bus pirmas susitikimas, kuriame dalyvaus naujasis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas). Jo kolegos nekantrauja sužinoti naujosios JAV administracijos planus.

J.Mattisas, kuris pats keletą metų dirbo NATO, atrodo, ramiau vertina Aljanso ateitį ir santykius su Rusija negu prezidentas.

Tačiau J.Stoltenbergas nebuvo linkęs sureikšminti problemos, kai jo buvo paklausta apie galimus nuomonių skirtumus arba net įtampą su naująja JAV administracija.

„Man svarbu yra tai, kad prezidentas, gynybos sekretorius, valstybės sekretorius – visi perdavė tą pačią tvirtą žinutę dėl NATO“, – pareiškė J.Stoltenbergas.

„Jie aiškiai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos lieka tvirtai įsipareigojusios NATO ir transatlantiniams ryšiams“, – pridūrė jis.