JAV prezidentas J. Bidenas dalyvaus ES ir NATO viršūnių susitikimuose

Per kovo 24-osios viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas „vėl patvirtins mūsų tvirtą kaip geležis įsipareigojimą savo sąjungininkėms NATO“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).

J. Bidenas Briuselyje taip pat dalyvaus Europos Sąjungos viršūnių susitikime, kur aptars Rusijos karą Ukrainoje ir Vakarų pastangas primesti „Rusijai ekonominę kainą, teikti humanitarinę paramą nuo smurto nukentėjusiems žmonėms ir spręsti kitus iššūkius“, nurodė J. Psaki.

Kovo 24-ąją planuojamas JAV lyderio ir 27 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas pabrėš Vakarų koordinuotą atsaką į Maskvos veiksmus.

Lyderiai aptars padėtį Ukrainoje ir Vakarų pastangas primesti „ekonominę kainą Rusijai, teikti humanitarinę pagalbą paveiktiems šio smurto ir spręsti kitus iššūkius“, sakė J. Psaki.

„Šiais išbandymų kupinais laikais mūsų transatlantiniai veiksmai svarbesni nei kada anksčiau“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu sakė, kad Aljanso 30 lyderių susitikimą kitą savaitę sušaukė norėdamas aptarti Rusijos karą Ukrainoje.

Pasak jo, per J. Bideno vadovaujamą viršūnių susitikimą bus kalbama apie „Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes, mūsų tvirtą paramą Ukrainai ir tolesnį NATO atgrasymo ir gynybos [priemonių] stiprinimą reaguojant į naują mūsų saugumo realybę“.

JAV prezidento kelionė rengiama po jo viceprezidentės Kamalos Harris (Kamalos Haris) praėjusios savaitės apsilankymo NATO rytinio sparno šalyse. Ji Lenkijoje ir Rumunijoje aptarė su lyderiais augančią pabėgėlių krizę, išprovokuotą Rusijos invazijos, ir akcentavo J. Bideno administracijos paramą NATO sąjungininkėms.

J. Stoltenbergo antradienio pareiškime sakoma, kad „šiuo lemiamu metu Šiaurės Amerika ir Europa privalo toliau drauge stovėti NATO“.

Aljansas stiprina savo rytinį sparną kariais ir technika, siekdamas atgrasyti Rusiją nuo invazijos į bet kurią iš jo narių. NATO atsisako dislokuoti savo karių Ukrainoje, nes nerimauja dėl galimybės, kad toks žingsnis išprovokuotų platesnį karą Europoje.