Anot jos, atsakomieji veiksmai gali būti ne pats geriausias atsakas į Vašingtono žingsnį.

G. Meloni, viena iš daugelio Europos vadovų, kritikavusių prezidento Donaldo Trumpo įvestus rinką sukrėtusius muitus, sakė, kad „turime pradėti nuoširdžią diskusiją su amerikiečiais apie tai, kas svarbiausia“.

Duodama interviu televizijai RAI 1 ji pridūrė, kad tikslas turėtų būti „muitų panaikinimas, o ne jų didinimas“.

Italijos kraštutinių dešiniųjų premjerė ketvirtadienį buvo atšaukusi visus susitikimus, kad galėtų sutelkti dėmesį į krizę dėl 20 proc. muito importui iš Europos Sąjungos (ES).

Apie 10 proc. Italijos eksporto keliauja į Jungtines Valstijas.

G. Meloni žada atlikti poveikio įvairioms pramonės šakoms tyrimą ir kitą savaitę surengti įvairių sektorių atstovų susitikimą.

„Akivaizdu, kad turime problemą, bet ji tikrai nėra tokia katastrofa, kaip kai kurie teigia“, – sakė ji anksčiau.

G. Meloni teigė, kad ES šalys turi kartu apsvarstyti savo atsaką.

„Nesu įsitikinusi, kad geriausias atsakymas yra atsakyti į muitų tarifus kitais tarifais“, – sakė ji.

Trečiadienį ji pareiškė, kad naujausias D. Trumpo žingsnis yra nesąžiningas ir teigė, kad Roma darys viską, kad pasiektų susitarimą su Vašingtonu, įspėdama, kad prekybos karas „neišvengiamai susilpnintų Vakarus kitų pasaulinių veikėjų naudai“.

Verslo ir pramonės ministras Adolfo Urso taip pat paragino nusiraminti ir Senatui pareiškė: „Atsakant į muitus prekėms kitais muitais prekėms, dar labiau didėtų poveikis Europos ekonomikai.“

G. Meloni ir A. Urso teigė, kad ES turi peržiūrėti savo plataus užmojo Žaliojo kurso klimato planą, pagal kurį blokas įsipareigojo iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, dėl žalos, kurią automobilių pramonei padarė įvesti 25 proc. muitai.

A. Urso taip pat paragino įgyvendinti planą „Pirkime europietišką prekę“, kuriuo būtų skatinamos investicijos bloke.