Technikai, kovojantys prieš radiaciją ir liepsnas, – paskutiniai žmonės, likę Fukušimos elektrinėje. Jie yra paskutinė viltis išvengti branduolinės katastrofos.
Nelaimės židinyje
Šie žmonės visiškoje tamsoje braunasi pro įrangos labirintus, pasišviesdami kelią žibintuvėliais ir įsiklausydami į periodiškai pasigirstančius sprogimus, kai iš pažeistų reaktorių išeinantis vandenilis užsiliepsnoja susimaišęs su oru.
Jie kvėpuoja per nepatogius respiratorius ir nešasi sunkius deguonies balionus. Jie dėvi baltus visą kūną dengiančius kombinezonus, kurie prastai apsaugo nuo nematomos radiacijos.
Šie 50 beveidžių ir bevardžių žmonių yra paskutiniai, kurie liko galingos stichijos pažeistoje branduolinėje elektrinėje „Fukušima-1“. Jie pila jūros vandenį ant branduolinio kuro, kuris pradėjo lydytis ir skleisti į atmosferą radioaktyvias medžiagas. Specialistai stengiasi užskirsti kelią visiškam kuro išsilydymui, nes tokiu atveju į atmosferą patektų tūkstančiai tonų radioaktyvių dulkių, kurios sukeltų pavojų žmonių gyvybei.
Padidino radiacijos dozę
Antradienį ir trečiadienį specialistai dirbo negailėdami jėgų. Gaisriniais siurbliais jie pumpavo šimtus litrų jūros vandens į avarinius reaktorius Nr. 1, 2 ir 3. Prie gausybės problemų trečiadienį prisidėjo dar vienas gaisras elektrinėje bei pažeidimai reaktoriaus apsauginiame sluoksnyje. Pranešama, kad trečiasis reaktorius skleidžia radioaktyvius garus.
Vadovai paprašė darbuotojų didinti tempą. Japonijos sveikatos ministerija antradienį padidino maksimalią radiacijos dozę darbuotojams nuo 100 iki 250 milisivertų. Tai reiškia, kad darbuotojai galės ilgiau dirbti pavojingomis sąlygomis.
Bendrovė „Tokyo Electric Power“, kuriai priklauso elektrinė, vengia kalbėti apie jėgainę gelbėjančius darbuotojus ir neatskleidžia nei jų vardų, nei sveikatos būklės. Žinoma tik tiek, kad po žemės drebėjimo penki elektrinės darbuotojai žuvo, 22 patyrė sužeidimų, dar du dingo be žinios. Vienas elektrinės darbuotojas buvo nugabentas į ligoninę, kai griebėsi už krūtinės, negalėdamas pastovėti ant kojų. Kitam, atsidūrusiam prie pat pažeisto reaktoriaus, irgi prireikė skubios pagalbos. 11 darbuotojų buvo sužeisti per vandenilio sprogimą trečiajame reaktoriuje.
Černobylio palikimas
„Fukušima-1“ lyginama su Černobylio atomine elektrine, kur 1986 m. įvyko didžiausia avariją per visą branduolinės energetikos istoriją. Tarp darbininkų ir gaisrininkų, kurie bandė iš pradžių užgesinti, o po to palaidoti degantį reaktorių, buvo daug savanorių. Ne visi jie žinojo apie milžinišką pavojų.
Per tris mėnesius 28 jų mirė nuo spindulinės ligos, mažiausiai 19 – nuo infekcijų, kurios kilo dėl smarkių nudegimų. Dar 106 žmonės susirgo spinduline liga, vėmė ir viduriavo. Sumažėjus hemoglobino kiekiui kraujyje, jie tapo imlūs bet kokiai infekcijai.
Kai kurie Černobylio darbuotojai patyrė žymiai didesnę spinduliuotę, negu pažeistoje Fukusimos elektrinėje. Ypač sunkiai nukentėjo tie, kas skraidė sraigtasparniais radioaktyviame debesyje ir pylė cheminius reagentus į degantį reaktorių.
Černobylio avarijos padarinių likvidavimui Sovietų Sąjunga mobilizavo darbininkus iš visų sąjunginių respublikų pagal kvotas. Iš Lietuvos į Černobylį buvo išvežta 6-7 tūkst. žmonių.
„Jie pasiuntė ten beveik 600 tūkst. žmonių, kurie valė teritoriją aplink elektrinę ir statė sarkofagą“, – sakė Černobylio avarijos tyrimo autorius, amerikietis mokslininkas Johnas Boice‘as.
|
Incidentai Fukušimos elektrinėje Reaktorius Nr. 1: pirmasis, kuriame šeštadienį nugriaudėjo sprogimas, kuro strypai apgadinti 70 proc. Reaktorius Nr. 2: baiminamasi, kad antradienio sprogimas sugadino apsaugos sistemą, kuro strypai apgadinti 33 proc. Reaktorius Nr. 3: pirmadienį įvyko sprogimas, trečiadienį veržėsi garai, pažeistas stogas ir apsaugos sistema. Reaktorius Nr. 4: antradienį įvyko didžiulis gaisras, trečiadienį – dar vienas. |
Naujausi komentarai