Viena vadavietė turės užtikrinti, kad sausumos pajėgos prireikus kuo greičiau galėtų būti permestos per valstybių sienas, kita – apsaugoti nuo Rusijos povandeninių laivų Šiaurės Atlanto ir Arkties jūrų kelius, kad prireikus Jungtinės Valstijos galėtų atplukdyti pastiprinimų. Tai pirmas kartas per du dešimtmečius, kai Aljansas steigs naujas vadavietes.

Septyni NATO laivynai Šiaurės Atlante šeštą vasarą mokėsi apsaugoti strateginius laivybos kelius. Koridorius tarp Islandijos ir Norvegijos per visą Šaltąjį karą buvo esminis – pagrindinės strateginės Rusijos laivyno pajėgos sutelktos šiaurėje. Atskira NATO vadavietė visą Šaltąjį karą koordinavo priešo povandeninių laivų medžioklę ir jūrų vilkstinių apsaugą nuo antpuolio, jei Amerikai tektų plukdyti pastiprinimus Europai ginti.

Bet prieš 15-a metų NATO vadavietę panaikino, o dar vėliau dabartinis NATO vadovas, tuo metu vadovavęs Norvegijos vyriausybei, kalne įkurtą savo povandeninių laivų bazę pusvelčiui pardavė bendrovei, valdomai „Gazprom“. Trečiadienį NATO ministrai turi nuspręsti vadavietę atkurti.

„NATO stiprybė – mūsų gebėjimas prisitaikyti. Kai keičiasi pasaulis, keičiasi ir NATO. Todėl nesigailiu, kad po Šaltojo karo sumažinome NATO vadaviečių struktūrą. Juk kai įtampa vėl auga, irgi galime prisitaikyti“, – tikino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Išsamiau – Vykinto Pugačiausko reportaže.