Varšuva bus priversta sutikti su ES konstitucijos projektu  

Būsimasis Ispanijos premjeras smarkiai keičia Europos politinį žemėlapį. Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis iš pasitenkinimo trina rankas, nes Ispanijos socialistai neketina priešintis Europos Sąjungos (ES) konstitucijos priėmimui. Tuo tarpu Lenkijos vyriausybė staiga atsidūrė izoliacijoje.  

Svarbiausia tema  

Iki šiol G.Šrioderį Ispanijos socialistai mažai domino - jie buvo opozicijoje. Dabar, po tokių jiems sėkmingų rinkimų, būsimoji Madrido politika iš karto tapo bene svarbiausia tema kanclerio žinyboje, rašo laikraštis “International Herald Tribune”.

Išrinktasis Ispanijos premjeras Chosė Luisas Sapateras pirmą dieną po rinkimų pareiškė, kad jo vyriausybė sieks atkurti labai gerus santykius su Prancūzija ir Vokietija, kuriems pakenkė oficialiojo Madrido proamerikietiška pozicija dėl Irako.

Antradienį, prieš išskrisdamas į Paryžių, G.Šrioderis keturias valandas telefonu kalbėjosi su būsimuoju Ispanijos premjeru, rašo “International Herald Tribune”, pažymėdamas, kokią reikšmę Berlynas skiria Madridui.  

Signalai iš Madrido  

Madrido santykiai su Berlynu ir Paryžiumi sugedo dar ir dėl to, kad Ispanija veikė išvien su Lenkija, kai buvo svarstomas ES konstitucijos projektas.

Rinkimus Ispanijoje laimėjus socialistams Senajame žemyne laukiama didelių permainų. Būsimasis Ispanijos vyriausybės vadovas nori aktyviai bendradarbiauti su Paryžiumi ir Berlynu Europos politikos klausimais, taip ilgą Ch.L.Sapatero ir G.Šrioderio pokalbį telefonu komentavo Vokietijos vyriausybės oficialus atstovas.

Tokios pat nuomonės laikosi ir Diteris Konikis, su Vokietijos socialdemokratais susijusio Fridricho Eberto fondo, veikiančio Madride, vadovas, Ispanijoje dirbantis nuo 1975 metų ir gerai pažįstantis visus ispanų socialistų lyderius. Išvakarėse D.Konikis turėjo ilgas derybas su Chosefu Boreliu, kuris buvo Ispanijos parlamentarų - socialistų atstovas ES konstituciniame konvente, nurodo “International Herald Tribune”.

“Borelis patikino, kad naujoji Ispanijos vyriausybė sieks, jog ES konstitucija būtų kuo greičiau priimta”, - citavo laikraštis F.Eberto fondo atstovo žodžius.

Kaip žinoma, praėjusių metų pabaigoje Ispanija su Lenkija blokavo ES konstitucijos priėmimą. Per kelis mėnesius situacija netikėtai pasikeitė.  

Prieštaravimų nebus  

Atrodo, kad priešinimasis ES konstitucijos priėmimui baigėsi. Gruodį aukščiausiojo lygio susitikimas Romoje baigėsi visiška nesėkme, kai buvo susidurta su klausimu dėl valdžios: kokiu atveju ES ministrų tarybos sprendimas yra laikomas daugumos nutarimu? Pagal Konstitucijos projektą - tada, kai su pasiūlymu sutinka dauguma valstybių, kuriose gyvena ne mažiau kaip 60 proc. ES žmonių.

Tada Lenkijos ministras pirmininkas Lešekas Mileris ir Ispanijos premjeras Chosė Marija Asnaras buvo nepermaldaujami. Jie siekė išsaugoti Nicos susitarimus, kurie jiems garantavo daugiau valdžios negu siūlomas naujas modelis.

Po socialistų pergalės Ispanija iš karto pakeitė toną. “Ispanija nesieks, kad būtų laikomasi Nicoje sudarytų susitarimų”, - pareiškė Migelis Anchelas Moratinosas, kuris tikriausiai taps būsimuoju Ispanijos užsienio reikalų ministru.

Po tokio viražo Lenkija iš karto atsidūrė izoliacijoje. “Atsitiko taip, kad likome vieni sunkiame mūšyje”, - susidariusią situaciją komentavo Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Juzefas Oleksis buvo visai nuolaidus: “Iš Briuselio laukiame naujų pasiūlymų”.