Irano aukščiausiasis lyderis dėl protestų po M. Amini mirties kaltina JAV ir Izraelį

„Aiškiai sakau, kad šias riaušes ir nesaugumo jausmą suorganizavo Amerika ir okupacinis... sionistų režimas (Izraelis), taip pat jų apmokami agentai, padedami kai kurių išdavikiškų iraniečių užsienyje“, – sakė aukščiausiasis lyderis.

Apie 22 metų M. Amini mirtį paskelbta rugsėjo 16-ąją, kelios dienos po to, kai liūdnai pagarsėjusi moralės policija sulaikė šią Irano kurdę už griežtų moterų aprangos taisyklių pažeidimą.

Pyktis dėl M. Amini mirties sukėlė Irane didžiausią per beveik trejus metus protestų bangą. Praėjusią naktį saugumo pajėgos Teherane išvaikė šimtus prestižinio universiteto studentų.

Savo pirmuosiuose viešuose komentaruose po M. Amini mirties 83 metų A. Khamenei pabrėžė, kad policija turi „stoti prieš nusikaltėlius“ ir kad jei „kas puola policiją, žmonės nesaugomi nuo nusikaltėlių, banditų ir vagių“.

„Jaunos moters mirtis sudaužė mums širdis, – sakė A. Khamenei. – Tačiau nenormalu, kad kai kurie žmonės be įrodymų ar tyrimų sukėlė pavojų gatvėse, degino Koraną, traukė hidžabus nuo prisidengusių moterų, padeginėjo mečetes ir automobilius“.

„Prašau, padėkite man“

Iranas kaltina išorės jėgas, ypač JAV ir jų sąjungininkus, kurstant protestus ir praėjusią savaitę paskelbė areštavęs devynis užsieniečius, įskaitant Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Lenkijos piliečius.

30-metės italės Alessios Piperno (Alesijos Piperno) iš Romos tėvai sakė, kad kalbėjosi su ja trečiadienį, jos gimimo dieną, tada prarado ryšį su ja, o sekmadienį sulaukė skambučio.

„Jie mane suėmė. Esu kalėjime Teherane. Prašau, padėkite man“, – tėvams sakiusi A. Piperno. Jos žodžius citavo Romos dienraštis „Il Messaggero“.

Italijos užsienio reikalų ministerija kol kas nepateikė jokių komentarų dėl sulaikytos italės tapatybės.

Tuo tarpu Kanada pareiškė, kad įvedė naujas sankcijas Iranui dėl „šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų“, ypač dėl „baisių Irano vadinamosios moralės policijos veiksmų“.

Iki šiol per demonstracijas dėl M. Amini mirties žuvo mažiausiai 92 protestuotojai, teigė Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Irano žmogaus teisės“ (IHR), kuri, nepaisydama interneto ryšio sutrikimų ir socialinių tinklų „WhatsApp“, „Instagram“ bei kitų interneto paslaugų blokavimo, stengiasi įvertinti žuvusiųjų skaičių.

Organizacija „Amnesty International“ anksčiau teigė patvirtinusi, kad žuvo 53 žmonės, o pusiau oficiali Irano naujienų agentūra „Fars“ praėjusią savaitę pranešė, kad žuvo „apie 60“ žmonių.

Marivano mieste Kurdistano provincijoje sekmadienį mirė riaušių policijos vadas, pašautas per „riaušes“, pranešė valstybinė televizija. Nuo rugsėjo 16 dienos jau pranešta apie 12 saugumo pajėgų narių žūtį.

Penktadienį per susirėmimus Irano pietrytinėje Sistano ir Beludžistano provincijoje, kuri ribojasi su Afganistanu ir Pakistanu, žuvo dar 41 žmogus, anksčiau pranešė IHR, remdamasi vietos šaltiniais.

Šiuos protestus sukėlė kaltinimai, kad regiono policijos vadas išprievartavo paauglę iš beludžių sunitų mažumos, nurodė IHR.