Iranas teigia pasiekęs susitarimą dėl rusiškų naikintuvų pirkimo

Nuo sankcijų nukentėjusio Irano karinės oro pajėgos turi senstelėjusią orlaivių flotilę ir sunkiai apsirūpina atsarginėmis dalimis, kad galėtų išlaikyti savo karo lėktuvus ore.

Pareiškime Jungtinėms Tautoms Teheranas teigė, kad po 1980–1988 metų Irano ir Irako karo pradėjo kreiptis į „šalis dėl naikintuvų pirkimo“, kad papildytų savo flotilę.

„Rusija paskelbė esanti pasirengusi juos parduoti“ po to, kai 2020 metų spalį baigė galioti apribojimai Iranui įsigyti įprastinės ginkluotės pagal 2231-ąją JT rezoliuciją 2231, sakoma pareiškime, kurį vėlai penktadienį perdavė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

„Naikintuvai „Suchoj 35“ Iranui buvo techniškai priimtini“, – priduriama jame.

Praėjusiais metais Teheranas užmezgė tvirtus ryšius su Maskva įvairiuose sektoriuose, įskaitant karinį.

Naikintuvai „Suchoj 35“ Iranui buvo techniškai priimtini.

Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną, kad šis tiekia Maskvai dronus „kamikadzes“ „Shahed-136“, naudojamus atakoms prieš civilius taikinius nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, tačiau Islamo respublika šį kaltinimą neigia.

Jungtinės Valstijos yra išreiškusios susirūpinimą dėl stiprėjančio Irano ir Rusijos karinio bendradarbiavimo, o Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) gruodžio mėnesį perspėjo, kad yra tikėtina, jog Rusija gali parduoti Iranui savo naikintuvus.

J. Kirby tvirtino, kad Irano pilotai, kaip pranešama, Rusijoje mokėsi pilotuoti „Suchoj“ karo lėktuvus ir kad Teheranas gali juos gauti per ateinančius metus, o tai „gerokai sustiprintų Irano karines oro pajėgas, palyginti su jo regiono kaimynėmis“.

Šiuo metu Iranas turi daugiausia rusiškų MiG ir „Suchoj“ naikintuvų, kurie pagaminti dar sovietmečiu, taip pat keletą Kinijos lėktuvų, įskaitant F-7.

Irano flotilei taip pat priklauso keletas amerikietiškų naikintuvų F-4 ir F-5, pagamintų dar prieš 1979 metų Islamo revoliuciją.

JAV vėl pradėjo taikyti sankcijas Iranui 2019 metais, praėjus metams po vienašališko pasitraukimo iš Irano branduolinio susitarimo, kurį įvykdė tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

2015 metų susitarimu, oficialiai vadinamu Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), Iranas buvo atleistas nuo tarptautinių sankcijų mainais į įtartinos branduolinės programos apribojimus.