Tik dabar paaiškėjo, kad A.Hitleris asmeniškai įsakė nužudyti artimą giminaitę, sirgusią šizofrenija

Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-osioms metinėms, vis dažniau istorikų ir žiniasklaidos žvilgsniai vėl nukrypsta į žmogų, kuris laikomas svarbiausiu didžiausių žudynių žmonijos istorijoje kaltininku.

Britų “The Scotsman” pranešė, kad buvusi nacių lyderio kambarinė Ana Plaim baigia rašyti knygą “Pas Hitlerį”, kuri dienos šviesą turėtų išvysti balandį.

Tuo tarpu vokiečių leidinys “Facts” pranešė, kad neseniai atskleista dar viena paslaptis, susijusi su nacių lyderio gyvenimu. Paaiškėjo, kad A.Hitlerio nurodymu buvo nužudyta artima jo giminaitė, galėjusi jam mesti šešėlį.

Keliai susikirto

“Facts” rašo, kad A.Hitlerio giminaitė Aloizija, namuose vadinta Luiza, gimė 1891-aisiais, dvejais metais vėliau, negu būsimasis fiureris.

Abiejų šeimų šaknys - iš Šiaurės Austrijos valstiečių Šiklgruberių giminės. A.Hitlerio močiutė Marija Ana ir Aloizijos močiutė buvo tikros seserys, nustatė “Facts”.

Ir Hitleris, ir Aloizija anksti neteko tėvų. Būsimojo kanclerio tėvas mirė, kai Adolfui buvo 14 metų, Aloizijos tėvas mirė po metų, kai jai buvo 12.

“Facts” nurodo, kad nėra žinių, ar po to šios šeimos turėjo kokių nors ryšių. Tačiau po kelių dešimtmečių giminaičių - Aloizijos ir Adolfo - keliai paslaptingai susikirto dar kartą: 1940 metų gruodžio 6-ąją Aloizija tiesioginiu A.Hitlerio įsakymu buvo nunuodyta dujų kameroje Harthaimo konclageryje, Austrijoje.

“Facts” nurodo, kad tai tapo žinoma tik dabar, kai istorikams buvo leista susipažinti su Aloizijos ligos istorija. Fiurerio giminaitė buvo nužudyta todėl, kad ją nuolat kamavo šizofrenija. Nacių valdymo laikais iš tokių žmonių buvo atimta teisė gyventi.

Tai pranešdamas, “Facts” nurodo, kad psichikos ligonės Aloizijos nužudymas - vienintelis nacių režimo nusikaltimas, po kuriuo padėtas asmeninis A.Hitlerio parašas.

Kompromituojantys duomenys

1944-ųjų pabaigoje, po Aloizijos mirties praėjus ketveriems metams, vienas A.Hitlerio parankinių - Henrichas Himleris į fiurerio būstinę nusiuntė pluoštą dokumentų, kurie galėjo nacių vadeivai turėti labai sunkių pasekmių. Dokumentai buvo itin slapti, todėl pateko pas fiurerio sekretorių Martiną Bormaną.

“Facts” nurodo, kad tai buvo kai kurių kitų A.Hitlerio giminaičių ligų istorijos. Iš jų paaiškėjo, kad didelė dalis tų žmonių buvo pusiau idiotai arba bepročiai. Ar jie irgi buvo nužudyti, nenustatyta.

Fiurerį tie dokumentai įsiutino. Mat jis iš visų reikalavo įrodymų, jog jie sveiki, gryno kraujo vokiečiai, turintys sveikas tautos šaknis, o jo paties nepavydėtiną kilmę įrodė, kaip tik tos ligų istorijos. A.Hitleris ėmė įtarinėti, kad jį siekiama sukompromituoti.

Kova nuo karjeros pradžios

“Facts” pažymi, kad nuo pat savo politinės karjeros pradžios A.Hitleriui teko kovoti su gandais dėl jo kilmės. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje jo partijoje pasirodė lapelių, kuriuose jam buvo prikišamos žydiškos šaknys.

A.Hitlerio kilme susidomėjo to meto laikraščiai. Kai kurie iš jų pranešė Moravijos Polnos mieste suradę žydų su Hitlerio pavardėmis, o laikraštis “Osterreichische Adendblad” 1933 metų vasarą paskelbė publikaciją, pavadintą “Sensacingi žydų Hiutlerių pėdsakai Vienoje” ir išspausdino tų mirusių žmonių antkapių nuotraukas iš Vienos žydų kapinių. Fonetinis sąskambis, laikraščio nuomone, turėjo patvirtinti kraujo ryšį. Šeši Hiutleriai tebėra žydų, palaidotų Vienoje, sąrašuose, rašo “Facts”.

Nepalaikė jokių ryšių

Šiklgruberių palikuonys ir jų giminės nacių valdymo laikais Vokietijoje oficialiai neegzistavo. Visi jie buvo priversti pakeisti pavardes.

Net ir tokiu atveju A.Hitleris juos ignoravo. “Mes jam buvom tuščia vieta”, - Austrijos žurnalui “Profil” prieš dvejus metus pareiškė fiurerio sūnėnas Johanas Šmitas. Jis ir dar keturi Hitlerio giminaičiai po karo pateko į sovietų žvalgybos rankas ir tik vėliau atgavo laisvę.

Kiek kitokie A.Hitlerio santykiai buvo su jo seseria Paula. Fiureris ją 1936 metais pakvietė į Olimpines žaidynes, bet prieš tai ji turėjo pakeisti pavardę ir tapti ponia Volf.

Nacių vadeiva pasirūpino, kad ji nepatektų į sovietų rankas. Ponia Volf savo gyvenimo kelią baigė 1960 metais. Jos kapą Bertchtesgadene vis dar prižiūri buvę SS karininkai. Vienas jų pareiškė norą būti palaidotas šalia fiurerio sesers.

Dievaičiu nusivylė

Tuo metu, kai SS karininkas teberodo idėjinę ištikimybę fiureriui, prašydamas palaidoti šalia jo sesers, buvusi A.Hitlerio kambarinė savo knygoje “Pas Hitlerį” rašo, kaip ji nusivylė žmogumi, kurį laikė dievaičiu.

Anai Plaim buvo vos 20, kai ji 1941 metais tapo A.Hitlerio kambarine. Britų “The Scotsman” praneša, kad knygoje, kuri prekyboje pasirodys balandį, ji smulkiai aprašo savo darbą Berghofe, buvusiame fiurerio dvare Bavarijos Alpėse.

Autorė tvirtina, kad A.Hitleris buvo labai malonus žmogus, vengęs prabangos.

Buvusi kambarinė, be kita ko, nurodo, kad A.Hitleris prieš miegą mėgo skaityti vaikams skirtas knygeles, kurias parašė XIX amžiaus rašytojas Vilhelmas Bušas.

Būsimoji knyga jau dabar Vokietijoje didina būgštavimus, kad ji gali prisidėti prie fiurerio pavaizdavimo paprastu žmogumi, norėjusiu vokiečiams tik gero. Vokietijos valdžios nuomone, A.Hitlerį galima vaizduoti tik kaip monstrą.

Būtent tokiu monstru A.Hitleris tapo ir A.Plaim, kai ji pirmą kartą aplankė Aušvicą (Osvencimą), kuriame buvo nužudyti keli milijonai žmonių.

“Ta kelionė į pragarą mane visiškai sužlugdė. Man gėda, kad buvau entuziastinga jo gerbėja, ir negaliu suprasti, kodėl milijonai žmonių juo taip žavėjosi”, - “The Scotsman” cituoja buvusios kambarinės žodžius.