Maskvai sunku susitaikyti su mintimi, kad prie NATO prisijungė anksčiau Kremliaus kontroliuotos Baltijos valstybės

“Iki Peterburgo - penkios minutės skrydžio” - taip pavadintą straipsnį vakar paskelbė Vokietijos laikraštis “Frankfurter Rundschau”, kuris nagrinėja naujas realijas Rytų Europoje, prie NATO prisijungus Baltijos valstybėms.

Svarbiausias tikslas

Prisijungimas prie Aljanso Lietuvai, Latvijai, Estijai nuo šių šalių nepriklausomybės atgavimo momento buvo daug svarbesnis tikslas negu kitoms būsimosioms Europos Sąjungos (ES) narėms. Ir štai dabar, kai siekis tapo realybe, viskas vyksta be ypatingo dramatizmo.

Žinoma, kai NATO visiškai priartėjo prie, pavyzdžiui, Peterburgo, iki kurio modernus karo lėktuvas iš Estijos pajėgus nuskristi per penkias minutes, barnių gali dar būti. Maskva jau apsiprato su realybe, kai ankstesnis priešininkas “šaltajame” kare “pasisavino” buvusias Varšuvos sutarties valstybes. Bet Kremliui sunku susitaikyti su mintimi, kad Aljanso narėmis tapo buvusios sovietinės respublikos - Baltijos valstybės, konstatuoja “Frankfurter Rundschau”.

Rusijos strategams didžiausią galvos skausmą kelia ne tik senų karinių bazių praradimas Baltijos šalyse. Jie baiminasi, kad Briuselyje sustiprės antirusiškos nuotaikos, jeigu NATO ir ES būstinėse padidės įtaka šalių, kurias daug metų buvo pavergusi Maskva. Baltijos šalių žmonės narystę NATO supranta kaip gynimosi nuo Rusijos priemonę, rašo Vokietijos laikraštis.

Realių planų nėra

Tai, kad Kremlius kaip “antirusiškos pozicijos” sudedamąją dalį traktuoja kuklių Aljanso bazių atsiradimą Baltijos šalyse, patvirtino Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Jastržembskis, pareiškęs: “Suprantame karinių bazių steigimą Bulgarijoje ar Rumunijoje, kai siekiama kovoti su tarptautiniu terorizmu. Bet nėra jokių priežasčių bazes kurti Baltijos šalyse”. Tačiau nei Briuselyje, nei Vilniuje, nei Taline kol kas nėra jokių realių planų Baltijos šalyse steigti tradicinio tipo Aljanso bazes, tokias, kokios egzistuoja, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Italijoje, pažymi “Frankfurter Rundschau”.

Kai NATO lėktuvas žvalgas nusileido viename Lietuvos oro uostų, Rusija atsikirsdama prie Baltijos valstybių teritorinių vandenų nusiuntė savo “Su-24”. Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas prigrasino, kad Maskva Kaliningrado srityje didins savo karinį potencialą, jeigu NATO stiprins pozicijas prie Rusijos sienų. Tačiau niekas rimtai nemano, kad dėl Baltijos šalių prisijungimo prie Aljanso kils naujos ginklavimosi varžybos.

Beje, Rusija reikalauja, kad Baltijos valstybės pasirašytų Sutartį dėl įprastinės ginkluotės apribojimo Europoje. Esą jos neturi tapti “pilkąja zona”, prikimšta ginklų. Tai, kad šios valstybės nėra sutarties narės, galima paaiškinti labai paprastai: kai ji buvo pasirašoma, jos dar nebuvo nepriklausomomis šalimis. Tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad kol Maskva šio dokumento neratifikavo, jo negali pasirašyti kitos valstybės, rašo “Frankfurter Rundschau”.

Etninė mažuma tampa įrankiu

Savo ruožtu Ryga gana rimtai vertina požymius, jog Maskva tebeketina naudotis Latvijoje gyvenančių rusų mažuma, kad galėtų kištis į šios šalies vidaus reikalus. Dauguma Latvijos politikų mano, kad protestai prieš vidurinių mokyklų reformą inspiruojami iš Maskvos. Jeigu stojimui į ES Latvijos rusai net pritarė, tai dėl prisijungimo prie NATO situacija visai kitokia. Dauguma Latvijos ir Estijos rusų prieštaravo Aljanso plėtrai. Tai davė dingstį vietos patriotams, kuriuos kai kas vadina nacionalistais, kelti klausimą dėl rusų lojalumo valdžiai, pažymi Vokietijos laikraštis.