Vokietijos opozicijos lyderę skaudina, kad dalis jos tautiečių vis dar ilgisi komunistinės VDR

Vokietijos opozicijos lyderės Angelos Merkel, pretenduojančios į kanclerio postą, biografijos detales vis dar narsto pasaulio žiniasklaida. Nors užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje, ji be dvejonių pasirinko dešiniųjų stovyklą.

Išvyko į mažą miestelį

Prieš pusę amžiaus A.Merkel tėvas pastorius Horstas Kasneris žengė žingsnį, kurį beveik visi pažįstami ir giminaičiai pavadino keistu ir nesuprantamu: iš demokratinės Vakarų Vokietijos persikraustė į komunistinę Vokietijos Demokratinę Respubliką ir apsigyveno netoli Brandenburgo esančiame mažame Templino miestelyje.

“Tada mes buvome jauni idealistai”, - taip tokį savo biografijos tarpsnį laikraščio “International Herald Tribune” korespondentui komentavo H.Kasneris, kuriam dabar 79 metai. Jo duktė Angela dabar pretenduoja tapti pirmąja Vokietijos istorijoje moterimi - vyriausybės vadove. Tėvas nėra patenkintas dukters pasirinktu tikslu. “Tai nėra gerai pasirinktas kelias. Moteriai tai būtų pernelyg sunki našta”, - Paryžiuje leidžiamo laikraščio korespondentui sakė jis.

Idealistas dvasiškis, nesišalinantis politinių temų, žurnalistui pasakojo, kad gyvenimas komunistinėje valstybėje buvo sunkus. Bet jis teigė, kad net ir tokiomis sąlygomis pokalbiuose su tikinčiaisiais nevengė kritikuoti režimą ir skaityti sovietų disidento Andrejaus Sacharovo straipsnius, už ką buvo tardytas slaptojoje policijoje - “Štazi”.

Tėvo profesija įpareigojo

Angelai buvo vos trys mėnesiai, kai šeima persikraustė į Maskvos kontroliuojamą VDR. Politikė dabar sako, kad gyvenimas komunistinėje valstybėje buvo dvigubas: vienas - oficialus, kitas - privatus.

Bet tai, kad jos tėvas - pastorius, jai nesutrukdė baigti aukštąją mokyklą ir vėliau įsidarbinti Mokslų akademijoje Rytų Berlyne.

Angelos brolis Markusas, už ją jaunesnis trejais metais, irgi mokslininkas, “International Herald Tribune” korespondentui pasakojo, jog tėvas reikalavo, kad jiedu, kaip dvasininko vaikai, turėjo būti pavyzdžiu kitiems. “Tėvo profesija mus įpareigojo būti pavyzdžiu”, - sakė M.Kasneris. H.Kasneris iki šiol yra pastorius tame pačiame miestelyje, į kurį atsikraustė prieš pusę amžiaus. Angelos ir Markuso tėvas vis dar gerai prisimena tas dienas, kai susirengė persikelti į VDR.

Sprendimas šokiravo

1954 metais Protestantų bažnyčia paprašė jį, jauną pastorių, iš Hamburgo, kuris po Antrojo pasaulinio karo labai sunkiai atsigavo, persikelti į Rytų Vokietiją. “Nė kiek neabejojau, kad kaip tik ten aš labiausiai reikalingas”, - “International Herald Tribune” korespondentui sakė jis.

Šeima persikėlė, kai iki Berlyno sienos pastatymo dar buvo likę septyneri metai, ir tarp dviejų Vokietijų žmonės judėjo gana laisvai. Transporto kompanijos, į kurią kreipėsi ir jos paslaugų paprašė jaunas pastorius, darbuotojai buvo šokiruoti.

“Vadybininkas pasakė, kad jis paprastai žmones ir turtą gabena tik iš Rytų į Vakarus, o ne atvirkščiai. Tas tarnautojas buvo toks atviras, jog pridūrė, kad į Rytų Vokietiją važiuoja tik aršūs komunistai arba visiški idiotai”, - prisiminė pusės amžiau senumo įvykius dabartinės Vokietijos opozicijos lyderės tėvas.

Į klausimą, kokiai kategorijai tas vadybininkas priskyrė jį, H.Kasneris atsakė: “Vadybininkas dar pridūrė, kad teks pripažinti dar vieną kategoriją žmonių. Tai dvasiškiai, sumaniusieji savo noru persikelti į komunistinę valstybę. Aš tada buvau jaunas idealistas. Tai buvo mano misija. Po Antrojo pasaulinio karo buvom nepaprastai dėkingi Dievui vien už tai, kad likom gyvi. Itin didelį pareigos jausmą tada turėjo dvasiškiai. O toje tėvynės dalyje, kurioje egzistavo komunistinis režimas, jų labai reikėjo”.

Persikėlimas atrodė įtartinas

Tai, kad pastorius iš Vakarų Vokietijos kartu su žmona ir maža dukrele persikėlė į Rytų Vokietiją, šios šalies valdžiai sukėlė įtarimą.

“Pirmoji reakcija buvo tokia: “Kaip puiku, kad pas mus atvažiavot. Juk daugelis tik į Vakarus važiuoja”, - prisimena H.Kasneris, kuris netrukus po atvykimo buvo priverstas Vakarų Vokietijos pasą pakeisti į VDR piliečio pasą.

Bet pastorius netrukus pastebėjo, kad jo kiekvieną žingsnį seka slaptoji tarnyba. Tačiau jis sakė, kad valdžiai niekad nesvaidė atvirų iššūkių, nors religijos teoriją tyrinėjusio būrelio, kurį jis įsteigė ir kuriame buvo daug kairiosios pakraipos intelektualų, seminaruose buvo nagrinėjama nemažai aštrių politinių klausimų.

Vėliau “Štazi” panoro, kad H.Kasneris taptų informatoriumi. “Tai buvo 1969 metais. Tada svarstėme labai pagarsėjusį Sacharovo laišką. Nežinau, kas mus tada įskundė, - pasakojo pastorius apie tą įvykį. - Po to mane pasikvietė žmonės iš “Štazi” ir pasakė, kad tokių laiškų nagrinėjimas - kriminalinis nusikaltimas. Jie man pasiūlė bendradarbiauti su jais, bet kategoriškai atsisakiau”.

Jam iki šiol keista, kad slaptoji tarnyba prieš jį nesigriebė jokių sankcijų. Paaiškinimas gana paprastas: VDR valdžia siekė kuo didesnio tarptautinio pripažinimo, todėl vengė konfliktų su dvasiškiais.

Žmonai uždraudė dirbti dėstytoja

Tačiau H.Kasnerio žmona Gerlinda, kuri Hamburge dėstė lotynų ir anglų kalbas, ir jo duktė Angela susidūrė su sunkumais.

“Mano žmonai neleido dirbti dėstytoja, - pasakoja H.Kasneris. - Valdžia bijojo, kad ji padarys studentams blogą įtaką. Todėl jai beliko būti mano sekretore”.

Angelai Templino mokykloje geriausiai sekėsi kalbos. Ji irgi norėjo tapti dėstytoja, bet dėl tėvo profesijos jai valdžia neleido realizuoti svajonės. Tada ji pradėjo studijuoti fiziką Leipcigo universitete. Baigusi studijas, dirbo Mokslų akademijoje.

Dešiniųjų lyderė dabar sako, kad stoti į politikės kelią ją paskatino Vokietijos susivienijimas, apie kurį ji svajojo daug metų. Tuo tarpu jos tėvas buvo kitokios nuomonės. Jis manė, kad turi būti dvi Vokietijos, tik rytinėje jos dalyje turėjo būti atkurta demokratinė santvarka.

Taip, kaip A.Merkel tėvas, manančiųjų rytinėje Vokietijos dalyje yra daug. Visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad net iki 30 proc. vokiečių norėtų gyventi VDR. Opozicijos lyderė ne kartą yra sakiusi, kad tokia milijonų žmonių nuostata ją liūdina.