I. Kolomoiskio bylos – naujos eros Ukrainoje ženklas?

  • Teksto dydis:

Užuot sumokėjęs 12,7 mln. eurų užstatą ir likęs laisvėje, vienas ryškiausių Ukrainos verslininkų, sukčiavimu ir pinigų plovimu įtariamas milijardierius Ihoris Kolomoiskis pasirinko areštinę. Jo istorija gali tapti Ukrainos kovos su korupcija simboliu.

I. Kolomoiskiui pateikti kaltinimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir sukčiavimo, už kuriuos gresia iki dvylikos metų nelaisvės. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pranešime teigiama, kad  2013–2020 m. jis legalizavo daugiau nei 0,5 mlrd. grivinų (12,6 mln. eurų), pervesdamas jas į užsienį, naudodamasis kontroliuojamų bankų įstaigų infrastruktūra.

Įtariamajam paskirta 60 dienų suėmimas, nurodyta pateikti visus dokumentus ir uždrausta bendrauti su liudininkais. Verslininko advokatai procesą vadina parodomuoju ir ketina pateikti apeliaciją dėl skirtos kardomosios priemonės.

Kelias į verslo viršūnes

I. Kolomoiskis, pelnęs Benios pravardę pagal Isaako Babelio apsakymus apie Odesos žydų kriminalinį pasaulį, gimė 1963 m. žydų šeimoje Dniepropetrovske. Tęsdamas šeimos tradiciją studijavo gimtojo miesto Valstybinėje metalurgijos akademijoje. Anot ukrainietiškojo „Forbes“, pasukęs į verslą I. Kolomoiskis importavo prekes iš Rusijos, tokias kaip telefonai ir kompiuteriai.

Verslininkas anksčiau stengėsi per daug nesikišti į politiką, taip pat ir per 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją, bet atkreipė į save dėmesį, kai per vieną susitikimą su vietos administracija Dniepropetrovske pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „mažaūgiu šizofreniku“, pamišusiu ir „visiškai atitrūkusiu nuo sveiko proto“. Kitą dieną po to incidento V. Putinas pavadino I. Kolomoiskį sukčiumi.

Kai Kyjive buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, 2014 m. kovą I. Kolomoiskis tapo Dniepropetrovsko srities gubernatoriumi. Tuomet jis finansavo stiprius savanorių batalionus, kurie padėjo Ukrainos reguliariosioms pajėgoms kautis su Rusijos remiamais apsišaukėliškų Donbaso ir Luhansko respublikų gynėjais. Teigiama, kad būtent I. Kolomoiskio dėka separatistinės nuotaikos neįsitvirtino Dniepropetrovsko srityje.

Tačiau politinė verslininko karjera baigėsi dėl konflikto, susijusio su „Ukrnafta“ – pusiau valstybine privataus kapitalo bendrove, kurioje I. Kolomoiskiui priklausė 41 proc. akcijų.

Įtarimų pareiškimas I. Kolomoiskiui politinės taktikos požiūriu yra kovos su korupcija demonstracija. Strateginiu požiūriu tai įspėjimas politinio ir verslo elito atstovams.

 

Šlovės metais I. Kolomoiskio verslo grupė „Privat Group“ valdė kelias dideles metalurgijos įmones, naftos ir aviacijos bendroves, komercinį banką ir Dniepropetrovsko futbolo klubą „Dnipro“.

2021 m. „Forbes“ I. Kolomoiskio turtą vertino 1,8 mlrd. dolerių. Tuo metu jis buvo ketvirtas turtingiausių Ukrainos žmonių sąraše. Pernai gruodį jo turtas vertintas 850 mln. dolerių.

I. Kolomoiskiui priklausė žiniasklaidos kompanija „1+1“, kurioje sukurtas ir Volodymyro Zelenskio rinkimų kampanijos priešistore tapęs serialas „Tautos tarnas“. Tačiau, kaip pastebi „Interfax-Ukraina“ generalinis direktorius Aleksandras Martynenka, klysta manantys, kad oligarchas įsigijo kišeninį prezidentą, neatsitiktinai ir pats verslininkas apie tai niekada nekalbėjo.

Bankas ir naftos verslas

Nemalonumų metas milijardieriui prasidėjo 2016 m. gruodį, kai siekdama išvengti bankroto Ukraina nacionalizavo I. Kolomoiskiui ir jo ilgamečiam partneriui Genadijui Bogoliubovui priklausiusį „PrivatBank“. Sprendimą nesėkmingai bandyta apskųsti teisme. Norėdama išgelbėti banką, valstybė turėjo jį papildomai kapitalizuoti daugiau kaip 155 mlrd. grivinų.

Tada JAV Teisingumo departamentas apkaltino I. Kolomoiskį „PrivatBank“ lėšas išplovus per JAV įmones. Nors oligarchas neigė visus kaltinimus, tvirtino, kad visos investicijos buvo atliktos jo paties lėšomis, 2021 m. kovą JAV įvedė sankcijas jam ir jo šeimos nariams.

2017 m. „PrivatBank“ padavė ieškinį Londono Aukštajam Teismui, siekdamas susigrąžinti buvusių savininkų I. Kolomoiskio ir G. Bogoliubovo ir su jais susijusių Didžiosios Britanijos bendrovių išvežtą daugiau kaip 2,5 mlrd. dolerių vertės turtą. Ukrainoje taip pat vyksta apie 500 su buvusiais „PrivatBank“ savininkais susijusių teismo procesų.

Problemos susijusios ne tik su I. Kolomoiskio bankininkystės verslu.

Pernai rugsėjį Ukrainos kovos su korupcija institucijos pranešė aštuoniems asmenims, kad jie įtariami pasisavinę 13 mlrd. grivinų vertės „Ukrnaftos“ lėšų. I. Kolomoiskis ir jo partneriai galėjo daryti įtaką jos valdymui. Dėl to verslininkas ne kartą liudijo Ukrainos nacionaliniame antikorupcijos biure (NABU), tačiau įtarimai iki šiol jam nebuvo pateikti.

Lapkritį buvo areštuotas penkių strategiškai svarbių bendrovių, tarp jų „Ukrnafta“ ir „Ukrtatnafta“, turtas. Vasarį I. Kolomoiskio namuose buvo atlikta krata. Tuo metu pranešta, kad ji susijusi su tyrimu dėl 40 mlrd. grivinų (apie 1 mlrd. eurų) pasisavinimo iš šių bendrovių.

Naujausi įtarimai

Ukrainos žiniasklaidos teigimu, naujoji byla susijusi su verslininko, banko „PrivatBank“ ir „Neftechimik Prikarpatia“ finansiniais ryšiais, kuriais pasinaudojęs I. Kolomoiskis esą galėjęs pasisavinti 25,5 mln. eurų.

Tyrimo medžiagoje nurodoma, kad oligarchas su nenustatytais banko „PrivatBank“ darbuotojais susitarė užvaldyti gamyklos „Neftechimik Prikarpatia“ turtą. Savo planą bendrininkai pradėjo įgyvendinti 2013 m. gruodžio 31 d.

Iš pradžių verslininkas esą imitavo 949 mln. grivinų grynųjų pinigų įnešimą į banko „PrivatBank“ pagrindinio biuro kasą. Šios lėšos buvo įskaitytos į I. Kolomoiskio sąskaitą „PrivatBanke“. Vėliau, remiantis keturiomis paskolos sutartimis, kuriose I. Kolomoiskis buvo laiduotojas, „PrivatBank“ darbuotojas iš oligarcho sąskaitos, į kurią jam buvo pervestos fiktyvios lėšos, į „Neftechimik Prikarpatia“ sąskaitą pervedė 600 mln. grivinų. Taip bendrovė tapo skolinga verslininkui kaip fiziniam asmeniui.

Nuo 2014 m. iki 2020 m. I. Kolomoiskis pateikė gamyklai keletą reikalavimų grąžinti skolą. Įmonė per kelis mėnesius 2020 m. pervedė 572,24 mln. grivinų dirbtinai sukurtos skolos iš sąskaitų „Concord Bank“ ir „Ayboks“ į I. Kolomoiskio sąskaitą „Ayboks“ banke.

Paskui I. Kolomoiskis pateikė „Ayboks“ bankui nurodymą pirkti eurus už pinigus, gautus iš gamyklos „Neftechimik Prikarpatia“, – jie buvo pervesti į kitų asmenų sąskaitas JAV, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje už esą suteiktas teisines paslaugas. Taip, pasak tyrėjų, verslininkas legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas. Iš viso – apie 25,5 mln. eurų.

26 proc. „Neftechimik Prikarpatia“ akcijų priklauso Ukrainos valstybei, todėl I. Kolomoiskio veikla galėjo padaryti žalos ir valstybei. Du iš galutinių „Neftechimik Prikarpatia“ naudos gavėjų dalyvauja banko „PrivatBank“ ieškinyje prieš I. Kolomoiskį Delavero teisme. Ieškinyje teigiama, kad per Delavero fiktyvias bendroves, kurios pirko įmones ir komercinį nekilnojamąjį turtą JAV  I. Kolomoiskio ir G. Bogoliubovo naudai, buvo plaunami milijardai dolerių.

Bijo būti išduotas JAV

2021 m. kovą JAV uždraudė į šalį įvažiuoti I. Kolomoiskiui ir jo artimiesiems, apkaltinusios oligarchą korupcija ir kenkimu demokratijai.

Šios sankcijos yra susijusios su laikotarpiu, kai jis vadovavo Dniepropetrovsko sričiai. Remiantis JAV Valstybės departamentu, I. Kolomoiskis buvo susijęs su „didelio masto korupcija“ ir naudojosi „politine įtaka ir kitomis galiomis, siekdamas naudos sau“.  Jis įtariamas piktnaudžiavęs „PrivatBank“ lėšomis 60 mln. dolerių vertės nekilnojamajam turtui JAV pirkti.

I. Kolomoiskis taip pat sušmėžavo viename didžiausių su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu susijusių skandalų, kai D. Trumpas siekė apjuodinti jo tuomečio varžovo prezidento rinkimuose Joe Bideno sūnų. D. Trumpo asmeninis advokatas, buvęs Niujorko meras Rudy Giuliani buvo susitikęs I. Kolomoiskiu, kaip manoma, bandydamas prieiti iki V. Zelenskio.

Ukrainos žiniasklaidos teigimu, baimė patekti į Federalinio tyrimų biuro pareigūnų rankas buvo tokia didelė, kad I. Kolomoiskis net Rusijai pradėjus plataus masto invaziją nepaliko Ukrainos.

Įdomu ir tai, kad tyrimo medžiagoje jis minimas kaip Ukrainos pilietybės netekęs asmuo, turintis Izraelio ir Kipro pilietybes. Prieš kurį laiką Ukrainoje buvo kilęs skandalas dėl esą jam neteisėtai atimtos Ukrainos pilietybės. Tai esą gali palengvinti ekstradiciją į JAV.

Tai dar vienas pavyzdys, kad nėra prasmės prognozuoti Ukrainos politiką keleriems metams į priekį.

 

Žodžius lydėjo veiksmas

Žinia apie prieštaringai vertinamo verslininko, kuriam priklausanti žiniasklaidos imperija buvo siejama su tuomet dar tik kandidatu į šalies prezidentus V. Zelenskiu, areštu Ukrainoje vertinama nevienareikšmiškai.

Viena vertus, jo suėmimas yra svarbus kovos su korupcija Ukrainoje ženklas, tačiau kitiems įtarimų kelia tai, kad teismas remiasi Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) medžiaga ir kad verslininkas pasirinko areštą, o ne laisvę už užstatą.

Anot politologo Volodymyro Fesenkos, jei prieš ketverius metus kas būtų pasakęs tokią naujieną, niekas nebūtų patikėję. „Tai dar vienas pavyzdys, kad nėra prasmės prognozuoti Ukrainos politiką keleriems metams į priekį“, – radijui NV komentavo ekspertas. Lygiai kaip 2014 m. mintis, kad V. Zelenskis gali tapti Ukrainos prezidentu, 2019 m. ar net 2021 m. – kad jį Vakaruose vadins naujuoju Winstonu Churchilliu.

V. Fesenkos nuomone, įtarimų pareiškimas I. Kolomoiskiui politinės taktikos požiūriu yra kovos su korupcija demonstravimas, noras perduoti žinią, kad šioje kovoje nebus neliečiamųjų. Strateginiu požiūriu tai įspėjimas politinio ir verslo elito atstovams.

Oleksandras Krajevas iš Užsienio politikos tarybos „Prisma“ mano, kad, neišsiaiškinus I. Kolomoiskio bylos, nebus galima kalbėti apie kovą su korupcija.

Įžvelgia institucijų konkurenciją

Anksčiau su I. Kolomoiskiu vardu buvo siejami korupciniai nusikaltimai, kuriuos tyrė NABU, o nauja byla – SBU darbo rezultatas.

BBC ukrainiečių redakcijos žurnalistų kalbinti ekspertai sieja I. Kolomoiskio suėmimą su V. Zelenskio pareiškimu. Tą patį vakarą savo tradiciniame kreipimesi prezidentas pareiškė, kad nebebus gyvenimo „kaip įprasta“ tiems, kurie „apiplėšė Ukrainą ir iškėlė save aukščiau įstatymo“.

Be to, Ukrainos žiniasklaida akcentuoja, kad NABU – antikorupcinės infrastruktūros, kurią remia Vakarų partneriai, dalis, o SBU, puikiai kovojančios su Rusijos pajėgomis, ekonominių nusikaltimų tyrimus esą visada lydėjo skandalai ir kritika.

BBC citavo Antikorupcijos centro teisininkę Tetjaną Ševčiuk: „Neatsitiktinai SBU iš karto parodo, kad gali pateikti kaltinimus aukščiausio rango oligarchui. Tai tarsi šios prezidento iniciatyvos reklamos kampanija.“

Anot A. Fesenkos, vyksta tam tikra tarpžinybinė konkurencija. „Ukrainian Forbes“ citavo savo šaltinius NABU, esą rugsėjo 7 d. biuras taip pat ketino pareikšti oficialius įtarimus I. Kolomoiskiui, tačiau SBU aplenkė. NABU tiriamoje byloje verslininkas įtariamas 2015 m. užvaldęs beveik 13 mlrd. grivinų vertės „Ukrnafta“ turtą.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojemilijardieriusIhoris Kolomoiskisareštas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių