Į Armėniją atvyko pirmoji pabėgėlių grupė iš Kalnų Karabacho

Prieš įvažiuojant į Armėnijos Kornidzoro kaimą, kur juos užregistravo Armėnijos pareigūnai, keliasdešimties žmonių grupę apklausė Azerbaidžano pasieniečiai.

Grupę daugiausia sudarė moterys, vaikai ir pagyvenę asmenys.

Kai kurie jų AFP sakė, kad atvyko iš Ekcahoko kaimo pasienyje, o kiti teigė, kad keliavo ilgesnį atstumą.

Vienas vyras sakė, kad jis priklausė separatistiniam pasipriešinimui, kol Azerbaidžano puolimas trečiadienį privertė sukilėlius prašyti taikos ir sutikti nusiginkluoti.

„Mūsų šeimos buvo įkurdintos prieglaudose“, – naujienų agentūrai AFP sakė 30-metis vyras, kilęs iš Mec Šeno kaimo, tačiau savo pavardės nepasakė.

„Vakar turėjome sudėti šautuvus. Todėl išvykome“, – sakė jis.

Jerevanas: spalio 5 dieną įvyks Armėnijos premjero ir Azerbaidžano prezidento susitikimas

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) kitą mėnesį surengs iš anksto suderintą susitikimą Ispanijoje, sekmadienį pranešė Jerevanas.

Armėnijos saugumo tarybos išplatintame pranešime teigiama, kad spalio 5 dieną Granadoje vyksiančiose derybose dalyvaus Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Prancūzija, Vokietija ir ES aktyviai dalyvavo bandymuose išspręsti dešimtmečius trunkantį konfliktą dėl Kalnų Karabacho.

Armėnija ir Azerbaidžanas kelis dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho. Šalys du kartus – 2020 metais ir XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje – kariavo dėl šios ginčijamos teritorijos.

Separatistinis regionas, kuriame daugiausia gyvena armėnai, tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis.

Pagal trečiadienį pasiektas paliaubas sukilėliai sutiko nusiginkluoti.

Paskutinį kartą abiejų šalių lyderiai buvo susitikę liepos mėnesį Briuselyje.

Turkijos žiniasklaida: R. T. Erdoganas pirmadienį susitiks su Azerbaidžano prezidentu

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį susitiks su savo kolega I. Aliyevu  Azerbaidžano eksklave Nachičevanėje, sekmadienį pranešė Turkijos žiniasklaida.

Birželį abi sąjungininkės pareiškė norinčios dėti daugiau pastangų, kad būtų atidarytas sausumos koridorius, jungiantis Turkiją su pagrindine Azerbaidžano teritorija per Nachičevanę ir Armėniją. Tai ilgalaikis ir sudėtingas projektas.

Šią savaitę Turkijos prezidentas ne kartą išreiškė paramą Azerbaidžano kariuomenei.

Ketvirtadienį Azerbaidžanas surengė pirmąsias derybas su etninių armėnų sukilėliais dėl Kalnų Karabacho teritorijos integracijos po to, kai jie sutiko sudėti ginklus po vieną dieną trukusios karinės operacijos.

Kai kurie ekspertai mano, kad dabar Azerbaidžanas gali siekti išnaudoti savo pranašumą ir pradėti operacijas Pietų Armėnijoje, kad sukurtų teritorinį tęstinumą su Nachičevanės eksklavu.

Armėnijos premjeras dabartinius užsienio aljansus vadina neveiksmingais

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį sukritikavo ilgametę sąjungininkę Rusiją, pavadindamas dabartines savo šalies užsienio saugumo sistemas neveiksmingomis.

Per nacionalinę televiziją N. Pašiniano išsakyti komentarai reiškia didelį užsienio politikos posūkį nuo Maskvos, kurios kritika Armėnijai taip pat sustiprėjo.

Turime pertvarkyti ir papildyti Armėnijos išorės ir vidaus saugumo priemones, bendradarbiaudami su visais partneriais, pasirengusiais abipusiai naudingiems žingsniams.

„Išorinio saugumo sistemos, kuriose dalyvauja Armėnija, yra neveiksmingos, kai kalbama apie mūsų saugumo ir Armėnijos nacionalinių interesų apsaugą“, – sakė N. Pašinianas per televiziją transliuotame kreipimesi, kuris buvo parodytas praėjus kelioms dienoms po žaibiškos Azerbaidžano pergalės ginčijamame Kalnų Karabacho regione.

Armėnija yra Rusijos vadovaujamo Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narė. KSSO sudaro sudaro šešios posovietinės valstybės.

Kaip ir NATO, ši grupė įsipareigoja ginti kitas užpultas nares.

Tačiau Rusija, sutelkusi dėmesį į savo pačios karą Ukrainoje, atsisakė padėti Armėnijai naujausiame Kalnų Karabacho konflikte, motyvuodama tuo, kad Jerevanas pats pripažino ginčijamą regioną kaip Azerbaidžano dalį.

„Visiems mums tapo aišku, kad KSSO ir Armėnijos ir Rusijos karinio bei politinio bendradarbiavimo priemonių nepakanka Armėnijos išoriniam saugumui užtikrinti“, – sakė jis.

„Turime pertvarkyti ir papildyti Armėnijos išorės ir vidaus saugumo priemones, bendradarbiaudami su visais partneriais, pasirengusiais abipusiai naudingiems žingsniams“, – sakė N. Pašinianas.

Jis pridūrė, kad Armėnija turėtų ratifikuoti vadinamąjį Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Romos statutą, kuriam Rusija nepriklauso.

TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl jo politikos Ukrainoje.

„Šis sprendimas nėra nukreiptas prieš KSSO ir Rusijos Federaciją“, – sakė N. Pašinianas apie savo norą prisijungti prie TBT.

„Tai susiję su šalies išorės saugumo interesais, o tokio sprendimo priėmimas yra mūsų suvereni teisė“, – pridūrė jis.