- Stasys Gimbutis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sukritikavo Prancūzijos Senato rezoliuciją, kurioje šios šalies vyriausybė raginama pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę. Pasak jo, tie, kurie nori prisidėti prie „antros armėnų valstybės“ sukūrimo, gali tam skirti dalį savo teritorijos, o ne dalyti teisėtai Azerbaidžanui priklausančias žemes.
„Jeigu kai kas nori suteikti Armėnijai teritoriją antrai valstybei kurti, tai tegul duoda, tegul sukuria ten antrą armėnų valstybę, atiduoda jiems dalį savo teritorijos. Bet reikalauti iš mūsų, kad istorinėse, teisėtose Azerbaidžano žemėse būtų sukurta armėnų valstybė – tai prieštarauja bet kokiai logikai ir teisingumui. Ką jūs pamiršote mūsų žemėse? Už tūkstančių kilometrų nuo čia esančios šalys šiandien priima įstatymus, parlamentai svarsto šį klausimą. Ką bendra turi Prancūzijos parlamentas su mūsų klausimu?“, - pareiškė I. Alijevas antradienį kreipdamasis į tautą.
Jis taip pat kaltino Prancūziją dėl to, kad ji kaip viena iš Minsko grupės pirmininkių neprisidėjo prie problemos sprendimo.
„Kiek metų Prancūzija yra viena iš Minsko grupės pirmininkių? Ar ji bent ką padarė? Ėmėsi praktinių veiksmų šiam klausimui spręsti? O dabar, kaip klausimas išsisprendė, pažiūrėkite, kas darosi? Prancūzijos Senatas priima rezoliuciją, kad Kalnų Karabachas būtų pripažintas. Jei jums patinka, tai, kaip sakiau vykstant karui, atiduokite Marselį, pakeiskite jo pavadinimą, skurkite ten antrą armėnų valstybę. Bet niekas neturi teisės kištis į mūsų reikalus“, - teigė Azerbaidžano lyderis.
Lapkričio 25 d. Prancūzijos Senatas priėmė rezoliuciją, raginančią šalies vyriausybę pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę. Už šį dokumentą balsavo 305 iš 306 posėdžio dalyvių. Kaip paaiškino ekspertai, rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, vyriausybė neprivalo jos vykdyti. Vėliau Prancūzijos URM pareiškė, kad Paryžius nepripažįsta Kalnų Karabacho.
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.
Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Dokumente, be kita ko, numatoma dislokuoti Kalnų Karabache apie 2 tūkst. kariškių iš Rusijos.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietija perka vaistus, kuriais buvo gydomas COVID-19 sirgęs D. Trumpas
Vokietija pirmoji Europos Sąjungoje pradės naudoti tokį pat eksperimentinį gydymą antikūnais, kuris, kaip teigiama, padėjo nuo COVID-19 pasveikti Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), sekmadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras...
-
Apžvalga: svarbiausi savaitgalio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje
BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. ...
-
Kremlius: JAV kišasi į Rusijos vidaus reikalus2
Kremlius JAV ambasadą Rusijoje, šalyje esantiems JAV piliečiams išsiuntusią „įspėjimą apie demonstracijas“ ir rekomendavusią vengti protestų, sekmadienį apkaltino kišimusi į Rusijos vidaus reikalus. ...
-
Rusijos prokurorai po protestuotojų sulaikymo tiria galimą policijos smurtą11
Po šeštadienį įvairiuose Rusijos miestuose įvykusių demonstracijų, kurių dalyviai reiškė paramą suimtam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui ir per kuriuos, nepriklausomos stebėjimo grupės „OVD Info“ sekmadienį pask...
-
B. Johnsonas ir J. Bidenas aptarė aljanso stiprinimą1
Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį per savo pirmą pokalbį po JAV prezidento inauguracijos pažadėjo plėsti savo šalių tarpusavio ryšius ir bendradarbiauti kovojant su klimato kaita...
-
Prancūzija griežtina sienų kontrolę, siekdama išvengti karantino
Prancūzijoje sekmadienį įsigaliojo naujos sienų kontrolės priemonės, kurių buvo imtasi valdžiai siekiant pažaboti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą ir išvengti dar vieno nacionalinio karantino. ...
-
Nepaisydami karantino, portugalai balsuoja prezidento rinkimuose
Nepaisydami dėl koronaviruso pandemijos paskelbto karantino, portugalai sekmadienį balsuoja prezidento rinkimuose, kuriuose, kaip prognozuojama, naujai kadencijai bus perrinktas dabartinis valstybės vadovas Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza). ...
-
Naujas įspėjimas dėl vakcinų tiekimo kelia ES susirūpinimą1
„AstraZeneca“ įspėjimas, kad, sumažėjus gamybos pajėgumams, jos sukurtos vakcinos nuo koronaviruso tiekimo Europai apimtys bus „mažesnės nei iš pradžių tikėtasi“, vėl padidino susirūpinimą vakcinavimo kampanijomis ir...
-
Spauda: JK planuoja įvesti karantiną atvykstantiesiems iš COVID-19 itin paveiktų šalių
Jungtinės Karalystės vyriausybė rengiasi įvesti privalomą 10 dienų karantiną visiems atvykstantiesiems iš šalių, kuriose fiksuojami dideli sergamumo koronavirusine infekcija rodikliai, rašo britų laikraštis „The Daily...
-
Protestuodami prieš karantino apribojimus, Čekijoje duris atvėrė dešimtys restoranų3
Čekijoje dešimtys restoranų ir kavinių atnaujino darbą, nepaisydami griežto valdžios draudimo, susijusio su šalyje dėl koronaviruso įvestais socialiniais apribojimais. Tai sekmadienį pranešė Čekijos radijas. ...