Griuvėsiai, krūvos lavonų ir ašarų jūra. Šitaip vakar atrodė Haičio sostinė Port o Prensas po smarkiausio per 200 metų žemės drebėjimo šioje Karibų jūros saloje.

Padariniai: po žemės drebėjimo Port o Prensą apėmė panika ir sielvartas.

Aukos: baiminamasi, kad po griuvėsiais galėjo likti tūkstančiai žmonių.

AFP, "Reuters" nuotr.

"Tai buvo tikras chaosas"

Požeminiai smūgiai, kurių stiprumas siekė 7 balus Richterio skalės, prasidėjo antradienį prieš 17 val. Jie truko neilgai, bet to pakako, kad daugelis pastatų būtų sulyginti su žeme. Jiems griūvant ore skraidė sulankstyto metalo ir betono nuolaužos.

Žemės drebėjimo epicentras buvo vos už 15 km nuo Port o Prenso, todėl 2 mln. gyventojų turintis miestas pradėjo griūti lyg kortų namelis.

Radijo ir televizijos laidų vedėjas Carelas Pedre važiavo automobiliu, kai pradėjo judėti žemė. Iš pradžių vyras pagalvojo, kad į jį trenkėsi kitas automobilis, bet netrukus pamatė ant žemės krintančius žmones.

"Tai buvo labai baisu. Negalėjau stovėti ant kojų, kritau ant grindų. Tėvas pakėlė mane ir išnešė iš namų", – JAV televizijai pasakojo nelaimę išgyvenusi 15-metė Valerie Moliere.

Savo akimis katastrofą matė ir naujienų agentūros "Reuters" reporteris Josephas Guyleras Delva.

"Viskas ėmė drebėti, žmonės pradėjo klykti, namai – griūti. Tai buvo tikras chaosas, – prisiminė vyras. – Mačiau žmonių po griuvėsiais, žuvusių žmonių. Kiti šaukė "Jėzau! Jėzau!" ir bėgo kur akys matė."

Kraupūs garsai

Stichijai aprimus, žmonės puolė prie sugriuvusių namų ieškoti artimųjų. Gelbėtojai smarkiai vėlavo, tad gyventojams teko patiems plikomis rankomis raustis po griuvėsius. Manoma, kad juose liko ne vienas tūkstantis žmonių.

Visos ryšių sistemos sugriautos, neveikė telefonai, todėl nelaimę išgyvenusiems žmonėms buvo labai sunku susisiekti su artimaisiais. Nebeveikė dauguma radijo ir televizijos stočių – eteryje girdėjosi tik negausūs prašymai suteikti pagalbą.

Smarkiai nuniokotame mieste sklido kraupūs garsai. Vieni meldėsi, giedojo religines giesmes, kiti garsiai verkė. Tik retkarčiais pasipildavo džiaugsmo ašaros, kai pavykdavo ištraukti iš griuvėsių gyvą žmogų.

Nusileidus tamsai, miestas apmirė. Neturėdami kur dėtis arba bijodami grįžti į apgriuvusius namus, žmonės buvo priversti praleisti naktį po atviru dangumi.

Tamsiu paros metu pradėjo siautėti marodieriai, o trečiadienį gyventojai nešė prekes iš vieno apgriauto prekybos centro.

Ligoninėse trūksta vietų

Daugelis sunkiai sužeistų žmonių vakar paryčiais sėdėjo gatvėse ir šaukėsi gydytojų pagalbos. Gelbėjimo tarnybos buvo iš esmės paralyžiuotos, todėl nukentėjusieji neturėjo jokio kito pasirinkimo, tik laukti.

Vakar ryte katastrofos mastas dar nebuvo žinomas – nebuvo įmanoma pateikti netgi apytikrio aukų skaičiaus. Tačiau pasivaikščiojus po nusiaubtą miestą tampa aišku, kad dešimtys tūkstančių gyventojų neteko būstų, o daugybė žmonių žuvo.

"Ligoninės negali susidoroti su tokiu nukentėjusiųjų srautu, – sakė gydytojas ir buvęs senatorius Louisas Gerardas Gillesis, padedantis išsigelbėjusiems žmonėms. – Haičiui reikia melstis. Mes visi turime melstis kartu."

Kariškiai pranešė, kad per žemės drebėjimą žuvo trys Jordanijos taikdariai. Dingusiais be žinios laikomi aštuoni taikdariai iš Kinijos bei Jungtinių Tautų taikdarių misijos vadas tunisietis Hedi Annabi.

Sugriuvo prezidentūra

Septynių balų žemės drebėjimas sugriovė netgi daugelį tvirčiausių Haičio sostinės statinių. Praėjus kelioms valandoms dulkėmis ir nuolaužomis padengtą Port o Prensą sukrėtė dešimtys stiprių pakartotinių smūgių.

"Port o Prenso centras sunaikintas – tai katastrofa", – aimanavo vyras vardu Pierre'as, kuris nuėjo kelis kilometrus, kol rado savo namą. Žvalgydamasis po nuniokotą miestą, jis buvo taip smarkiai sukrėstas, kad vos įstengė kalbėti.

Pasak liudininkų, 2 mln. gyventojų turinčiame mieste stichijos šėlsmas neaplenkė nė rajono: dūmų ir dulkių stulpai kilo tiek nuo daugybės Port o Prenso lūšnynų, tiek nuo prabangių priemiesčių.

Baltumu švytinti prezidentūra, esanti centrinėje Marso Laukų aikštėje, taip pat buvo sugriauta, o jos susmukęs centrinis kupolas tapo akivaizdžiu nuniokotos šalies simboliu. Prezidentas René Prévalis nenukentėjo.

Daugelis ligoninių, viešbučių, mokyklų ir ministerijų pastatų taip pat buvo sulyginti su žeme. Drebėjimą atlaikiusių pastatų sienas išraižė dideli įtrūkiai.

Skuba į pagalbą

Smarkiausio per daugiau nei 200 metų žemės drebėjimo padariniai sukrėtė Haičio gyventojus, kurie, regis, jau užgrūdinti šalį reguliariai ištinkančių gamtinių nelaimių.

Ši katastrofa dar labiau padidins skurdą ir sunkumus 8,5 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, kurioje maždaug kas antras neturi darbo, o 70 proc. žmonių kasdien pragyvenimui gali skirti mažiau nei 2 JAV dolerius (apie 5 litus).

Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Kanados ir daugelio Lotynų Amerikos šalių vyriausybės pažadėjo suteikti pagalbą žemės drebėjimo sukrėstam Haičiui. Didžioji Britanija vakar išsiuntė į nelaimės vietą 60-ies ugniagesių komandą, Vašingtonas pažadėjo padėti koordinuoti gelbėjimo darbus.

Žemės drebėjimo nusiaubtam Haičiui ypač trūksta profesionalių gelbėtojų ir geriamojo vandens.