- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos sostinėje gruodžio 9 dieną vyks keturšalis viršūnių susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose, penktadienį pranešė prancūzų prezidentūra.
Paryžiuje įvyks pirmas tiesioginis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas.
Jame taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pranešė Eliziejaus rūmai.
E. Macronas, vadovaujantis tarptautinėms pastangoms pasiekti taiką Ukrainoje, vylėsi viršūnių susitikimą surengti dar rugsėjį, bet dėl kelių kliūčių, pabrėžiančių, kaip sudėtinga išspręsti šį konfliktą, derybas teko atidėti.
Pasak Eliziejaus rūmų, pastaruoju metu per derybas tarp konfliktuojančių šalių buvo padaryta „didelės pažangos“, todėl Kijevas ir prorusiški separatistai galėjo atitraukti pajėgas nuo dviejų Rytų Ukrainos gyvenviečių – Zolotės ir Petrivskės.
Prancūzijos prezidentūros atstovų teigimu, per artėjantį susitikimą „bus galima pradėti naują virtinę žingsnių, kurie bus įdiegti į Minsko susitarimus“, pasirašytus 2015 metais. Šis taikos planas padėjo smarkiai sumažinti susirėmimų tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separastistų intensyvumą, bet taip ir nebuvo visiškai įvykdytas.
Ukrainos kariuomenė ir Maskvos remiami separaristai praėjusį savaitgalį pradėjo paskutinį karių atitraukimo etapą, o tai buvo išankstinė sąlyga surengti keturšalį viršūnių susitikimą.
Per derybas Paryžiuje bus bandoma užbaigti jau daugiau kaip penkerius metus besitęsiantį konfliktą, per kurį separatistai įkūrė niekieno nepripažintas „Donecko liaudies respubliką“ ir „Luhansko liaudies respubliką“. Konfliktas pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Pastaraisiais mėnesiais E. Macrono raginimai siekti dialogo su Rusija sulaukė kontroversiškų reakcijų, o šį rugpjūtį Prancūzijos lyderis buvo pasikvietęs į savo vasaros rezidenciją V. Putiną derybų.
Be to, praėjusią savaitę interviu žurnalui „The Economist“ E. Macronas sakė, kad „jei norime sukurti taiką Europoje, atkurti Europos strateginę autonomiją, turime persvarstyti savo poziciją Rusijos atžvilgiu“.
Karas Rytų Ukrainoje įsiplieskė praėjus apie mėnesiui po 2014 metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Ukraina ir ją remiančios Vakarų šalys kaltina Maskvą teikiant separatistams finansinę ir karinę pagalbą, nors Rusija šiuos kaltinimus atmeta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusijoje siūloma įvesti atsakomybę už užsienyje esančių karinių memorialų išniekinimą1
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pasiūlė įvesti baudžiamąją atsakomybę už šalyje ir užsienyje esančių paminklų sovietų kariams išniekinimą, taip pat traukti atsakomybėn politikus, neužkertančius tam kelio. ...
-
Rinkėjų apklausos: JK parlamento rinkimus aiškiai laimėjo toriai1
Per Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, itin svarbius šalies užmojams išstoti iš Europos Sąjungos, daugiausiai balsų surinko premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) Konservatorių parti...
-
JAV Kongresas oficialiai pripažino armėnų genocidą
JAV Kongresas ketvirtadienį oficialiai pripažino genocidu 1915–1917 metais iki 1,5 mln. armėnų gyvybių nusinešusius žiaurumus Osmanų imperijoje. ...
-
JAV įstatymų leidėjai aštriai ginčijasi dėl kaltinimų prezidentui D. Trumpui
JAV įstatymų leidėjai ketvirtadienį, prieš balsavimą komitete dėl kaltinimų, kad prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) piktnaudžiavo valdžia ir trikdė Kongreso darbą, įsitraukė į aštrius ginčus. ...
-
Nobelio taikos premijos laureatė kratosi genocido šešėlio1
Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi Jungtinių Tautų (JT) teisme teisindama Mianmaro kariškių vykdytą susidorojimo kampaniją prieš musulmonus rohinjus neigė tikslingai siekus genocido. ...
-
D. Trumpas apie G. Thunberg paskelbimą „Time“ Metų žmogumi: tai taip juokinga5
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į žurnalo „Time“ sprendimą Metų žmogumi paskelbti švedų klimato aktyvistę Gretą Thunberg. ...
-
Į ES klimato kaitos planus Lietuva siekia įtraukti žinutę dėl Astravo AE
Lietuva siekia, kad Europos Sąjungos (ES) kovos su klimato kaita įsipareigojimuose būtų įtraukta netiesioginė žinutė Baltarusijai dėl saugumo standartų Astrave baigiamoje statyti atominėje elektrinėje. ...
-
G. Nausėda eurokomisarui pristatė Lietuvos pastabas dėl ES biudžeto
Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį už biudžetą atsakingam Europos Komisijos nariui Johannesui Hahnui (Johanesui Hanui) pristatė Lietuvos pastabas dėl būsimojo daugiamečio bendrijos biudžeto. ...
-
G. Nausėda: Turkija pritaria gynybos planams, bet komplikacijų gali būti4
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys ir Lenkija gavo Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) principinį politinį pritarimą neblokuoti atnaujinto jų gynybos plano, bet pripažįsta, kad NATO techni...
-
Streikų įkarštyje Paryžiaus priemiesčio traukinyje moteris pagimdė kūdikį1
Streikų chaose Paryžiuje priemiesčio traukinyje moteris pagimdė kūdikį. „Jai buvo sunku judėti. Vienas mūsų darbuotojų vietoje patarė jai nevažiuoti traukiniu, tačiau ji neklausė“, – trečiadienio vakarą laikraščiui &bd...