Aplinkos ministerija vėlai penktadienį paskelbė apie šį žingsnį, kuris taip pat apima Egėjo jūros Patmo ir Leroso salas, nes nuo 2022 metų sostinės vandens atsargos mažėja maždaug 250 mln. kubinių metrų per metus.

Ministerijos šaltinis valstybinei agentūrai ANA sakė, kad šiuo sprendimu „pirmenybė teikiama svarbiausių infrastruktūros projektų įgyvendinimui“.

Kol kas nepaskelbta jokių vartotojų vartojimo apribojimų.

Atėnų vandens tiekimo ir kanalizacijos bendrovės (EYDAP) duomenimis, per pastaruosius trejus metus metinis kritulių kiekis Graikijoje sumažėjo maždaug 25 procentais, garavimas padidėjo 15 procentų, o suvartojimas išaugo maždaug šešiais procentais.

Aplinkos ir energetikos ministras Stavras Papastavrou (Stavros Papastavrou) penktadienį televizijai „Skai TV“ sakė, kad Atėnų apylinkėse rezervai sudaro apie 400 mln. kubinių metrų, o suvartojama apie 250 mln. kubinių metrų per metus.

„Sudėtingų sprendimų atidėlioti nebėra kur“, – sakė ministras.

„Tose vietovėse, kur dėl turizmo vandens suvartojimas labai padidėja, reikia daugiau dėmesio ir planavimo, kad vasarą būtų išvengta situacijų, su kuriomis neįmanoma susidoroti“, – pridūrė jis.

Pasak ministerijos šaltinių, moksliniai tyrimai rodo, kad Graikija išgyvena nuolatinės sausros laikotarpį, kurį galima palyginti tik su ankstesne 1988-1994 metų krize.

Praėjusį mėnesį Graikijos vyriausybė jau paskelbė planus per ateinantį dešimtmetį investuoti 2,5 mlrd. eurų į vandens infrastruktūros projektus.

Plane numatyta nukreipti du Achelio upės intakus vakarų Graikijoje, be to, vykdyti gręžimo ir vandens gėlinimo projektus.

500 mln. eurų vertės Achelio intako projektas turi būti baigtas iki 2029 metų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 40-yje salų įgyvendinami dar 150 projektų už daugiau kaip 320 mln. eurų.