Rusijos laikraštis išjuokia savo šalies užsienio politikos žinybą, prašovusią pro šalį

Liberalus Rusijos laikraštis “Izvestija” kandžiai pašiepė savo šalies Užsienio reikalų ministeriją, kuri polemikoje su Baltijos šalimis ir Lenkija dėl Antrojo pasaulinio karo padarinių tiek įsismarkavo, kad pradėjo naudoti apgailėtinus sovietmečio štampus.

Teiginys, papiktinęs lenkus

Laikraštis nurodo, kad Lenkija ir Latvija itin pasipiktino dėl Rusijos URM pareiškimo, kurį ši žinyba išplatino Jaltos konferencijos 60-mečiui paminėti.

Kaip tik tuo metu Lenkijoje su vizitu viešėjo Latvijos ministras pirmininkas Aigaras Kalvytis. Jis ir jo kolega išreiškė “ryžtingą prieštaravimą tam, kaip Rusija interpretuoja istoriją”.

“Nevertėtų teikti pernelyg didelės reikšmės keistiems pareiškimams, kuriuos pastaruoju metu skelbia Rusija, įskaitant ir pareiškimą dėl Jaltos konferencijos 60-mečio”, - Varšuvoje žurnalistams sakė Lenkijos premjeras Marekas Belka.

Kolegos žodžiams pritarė Latvijos vyriausybės vadovas.

“Izvestija” primena, kad po Antrojo pasaulinio karo Lenkijos teritorija prasiplėtė į šiaurę ir į vakarus.

Rusijos užsienio politikos žinybos pareiškime tai itin akcentuojama. Bet toliau URM tekste yra teiginys, kuris būtent ir papiktino lenkus.

“Kaip tik Jaltoje sąjunginės valstybės (SSRS, JAV ir Didžioji Britanija) patvirtino bendrą siekį, kad Lenkija taptų stipri, laisva, nepriklausoma ir demokratinė valstybė”.

Turint galvoje, kokį režimą Stalinas įvedė Lenkijoje po karo, žodžiai “laisvė” ir “demokratija” URM pareiškime skamba jeigu ne kaip pasityčiojimas, tai kaip absurdas, pažymi “Izvestija”, savo griežtas pastabas sustiprindamas konkrečiais klausimais: ar “proletariato diktatūra” ir buvo ta demokratija, o besąlyginis paklusnumas įsakymams iš Kremliaus buvo laisvė?

Formali nepriklausomybė

Lenkija formaliai buvo nepriklausoma valstybė, palaikiusi diplomatinius santykius su Vakarų šalimis.

Tačiau tiek Jungtinėse Tautose, tiek kitose tarptautinėse organizacijos Varšuvos atstovai balsuodavo pagal nurodymą iš Maskvos.

Lenkijos karinės pajėgos dalyvavo Čekoslovakijos okupacijoje 1968 metais, bet jos taip pat turėjo paklusti Maskvos nurodymui užgniaužti profsąjungą “Solidarumas”, klibinusią komunistinio režimo pamatus.

SSRS vadovybė kartą prasitarė, jog Lenkija yra “silpniausia grandis socialistinių šalių gretose”. Taip buvo dėl lenkų tradicinės orientacijos į Vakarus ir dėl didžiulio Katalikų bažnyčios autoriteto.

Šios aplinkybės didele dalimi nulėmė komunizmo žlugimą Lenkijoje 1989 metais.

Niuksas buvo efektingas

Naujoji Lenkija 1999-aisiais tapo NATO nare, praėjusiais metais prisijungė prie Europos Sąjungos. Bet Rusijos URM laikrodžiai, atrodo, sustojo. Todėl net Maskvos žiniasklaida priversta savo užsienio politikos formuotojams priminti, kad pasaulis smarkiai pasikeitė.

Susidaro įspūdis, kad ta skandalinga URM frazė apie tariamą Lenkijoje egzistavusią demokratiją ir laisvę parašyta ne 2005-aisiais, o prieš 30 metų, akcentuoja “Izvestija”, pridurdamas: “Pastaruoju metu polemika tarp Maskvos ir buvusių jos sateličių iš Rytų Europos ir Baltijos šalių paaštrėjo iki kraštutinumo. Abi pusės labai atidžiai analizuoja oponentų pareiškimus, viliantis, kad atsiras proga prikibti prie kokios nors frazės. Šiuo požiūriu Varšuva ir Ryga turi tik dėkoti Rusijos URM už jos komentarus, skirtus Jaltai. Niuksas Kremliui, kurį davė Lenkijos ir Latvijos premjerai, buvo labai efektingas. Maskva neturi jokios galimybės atsikirsti”.