Lenkija nesėkmingai formuoja frontą prieš Rusijos dujotiekį, eisiantį Baltijos dugnu

Lenkijos savaitraštis “Wprost”, neseniai pirmajame puslapyje išspausdinęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio portretus, šiuos du politikus įvardijo kaip suokalbininkus. Būsimąjį dujų tiekimą iš Rusijos tiesiogiai į Vokietiją žurnalas pavadino “Putino ir Šrioderio paktu”.

Savaitraščio publikacijoje atsispindi itin priešiški Maskvos ir Varšuvos santykiai, kurios apkartino incidentas Lenkijos sostinėje, kai buvo sumušti Rusijos diplomatų vaikai. Į apmaudų atsitikimą piktai reagavo pats Kremliaus šeimininkas.

Politikai įtariai stebi

Jau kelios savaitės, kai Lenkijoje tęsiasi ažiotažas, kurio smaigalyje yra dvi galingos kaimynės - Rusija ir Vokietija. Visi be išimties Varšuvos politikai įtariai stebi Maskvos ir Berlyno politikos energetikos klausimais vingius, pirmiausiai projektą, kuris tapo Lenkijai aštriu krislu akyje, pažymi britų verslo laikraštis “Financial Times”.

Oficialiai paskelbta, kad jau po penkerių metų Vokietija dujas iš Rusijos gaus tiesiogiai Baltijos jūros dugnu, apeinant kitas valstybes - Lenkiją ir Baltijos šalis. Dujotiekio tiesimas turėtų prasidėti kitą mėnesį.

Lenkija, kuri dabar yra tranzito šalis (per jos teritoriją eina Rusijos dujotiekiai), tokį planą vertina mažiausiai kaip įžeidimą, nurodo “Financial Times”.

Iki šiol Lenkija, nors ir labai priklausanti nuo energijos šaltinių tiekimo iš Rusijos, kaip spaudimo priemonę galėjo naudoti savo dujotiekį. Ateityje Maskvai į šią aplinkybę nereikės kreipti jokio dėmesio ir, kilus kokiai nors krizei, ji paprasčiausiai Lenkijai galės atjungti dujas.

Krizės scenarijus kelia baimę

Lenkijai ir kitoms Europos Sąjungos (ES) naujokėms, kuriose 70 proc. sunaudojamų dujų sudaro tiekimas iš Rusijos, toks scenarijus yra tiesiog košmariškas, pažymi “Financial Times”.

“Dujotiekis, eisiantis Baltijos dugnu, vienareikšmiškai pažeis tiek visos Europos Sąjungos, tiek atskirų jos valstybių interesus”, - agentūros “Reuters” korespondentui šiomis dienomis pareiškė Lenkijos opozicijos lyderis Janas Rokita. “Piliečių platformos”, o po rinkimų į parlamentą galbūt ir naujos vyriausybės vadovas, reikalauja, kad šis klausimas būtų įtrauktas į ES derybų su Maskva darbotvarkę.

Lenkijos premjeras Marekas Belka, ramindamas emocijas, pareiškė, kad Briuselis “forsuotais tempais kurs alternatyvius projektus”. Varšuva kartu su Baltijos valstybėmis Europos Komisijai pateikė dujotiekio “Amber” projektą.

Jis būtų tiesiamas ne Baltijos dugnu, o eitų Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorija. Tai, ekspertų nuomone, kainuotų pigiau negu jūros variantas. Be to, skirtingai nuo dabar veikiančio dujotiekio “Jamalas-1”, jis eitų aplenkiant neprognozuojamą Baltarusiją.

Didelės sėkmės nesitiki

Tačiau didelės sėkmės iš šios idėjos niekas nesitiki, su apgailestavimu konstatuoja “Financial Times”. “Dujotiekio, alternatyvaus Baltijos dugno variantui, šansai yra nedideli”, - laikraščio korespondentui sakė Berlyno mokslo ir politikos fondo ekspertas Kajus Olafas Langas.

Viena vertus, dėl jūros dugno projekto jau susitarta. Projekte dalyvaujančios įmonės - Rusijos dujų milžinas “Gazprom” ir jo partneriai iš Vokietijos “Winterstahl” ir “Eon Ruhrgas” - pritarus abiejų šalių vyriausybėms, jau pasirašė ketinimų protokolą.

Kita vertus, Rusija visai nesidomi kitu maršrutu. Maskva nori bet kokia kaina atsikratyti priklausomybės nuo tranzito valstybių, tokių kaip Lenkija. Pastaroji jau anksčiau pateko į itin didelę Kremliaus nemalonę.

Priešiškumas tarp dviejų valstybių nuolat didėja. Maskvai labai nepatinka Varšuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu.

Rusijos atstovai kaip pretekstą naujai atakai prieš Lenkiją panaudojo ir rusų diplomatų grupės vaikų sumušimą Varšuvoje. Tai išprovokavo naują priešiškumo tarp dviejų tautų ir valstybių proveržį.

Išreiškė apgailestavimą

Varšuva, siekdama bent kiek mažinti trintį, praėjusios savaitės pabaigoje nusiuntė notą Rusijos ambasadai Varšuvoje, pareikšdama didelį apgailestavimą dėl trijų rusų diplomatų vaikų užpuolimo.

Kaip pranešė žinių stotis TVN 24, ministerija pareiškė viltį, kad apgailėtinas incidentas neturės įtakos rusų ir lenkų santykiams. Kartu ministerija dar kartą pažymėjo, kad, remiantis ligšioliniais tyrimais, užpuolimas nebuvo politiškai motyvuotas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija prieš tai pareikalavo iš lenkų žinybų oficialaus atsiprašymo. Trys 16-17 metų amžiaus rusų paaugliai ir jų bendraamžis kazachas viename Varšuvos parkų buvo sumušti grupės lenkų.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija iš karto po incidento pareiškė apgailestavimą dėl įvykio. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijai to nepakako.

Vėliau prezidentas V.Putinas asmeniškai domėjosi diplomatų vaikų sumušimo aplinkybėmis. Politikai Varšuvoje teigė, kad toks dėmesys - visiškai be pagrindo, nes tokių smulkių incidentų pasitaiko visur.

Apžvalgininkai pažymi, jog Maskva tvirtai įsitikinusi, kad Varšuva kursto maištus buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant Baltarusiją.

“Vakar - tankai, šiandien - nafta ir dujos!”

Lenkijoje baiminamasi patekti į girnas tarp Vokietijos ir Rusijos. Todėl Varšuvoje toks didelis dėmesys skirtas opozicijos kandidatės į Vokietijos kanclerio postą Angelos Merkel pareiškimui. Dešinioji politikė šiomis dienomis sakė, kad “geri santykiai su Rusija negali būti palaikomi kaimyninių valstybių, pavyzdžiui, Lenkijos, sąskaita”. Iš naujos federalinės vyriausybės Varšuvoje tikimasi “daugiau atsakomybės ir jautrumo”, konstatuoja “Financial Times”.

Bet ekspertas K.O.Langas abejoja, kad Berlyno politika radikaliai keisis: “Ekonominių prieštaravimų turi visi, ir jie išliks”. Vokietijos interesai gauti iš Rusijos dujų ne visada sutampa su Lenkijos interesais, teigia ekspertas.

Lenkijoje tokių minčių klausomasi be pasitenkinimo. Buvęs Lenkijos žvalgybos vadovas Zbignevas Semiantkovskis jau kalbėjo, ką jis mano apie Rusijos energetinę politiką. “Tai, ką dabar Rusija daro Rytų Europoje, drąsiai galima pavadinti nauju ekonominiu imperializmu. Vakar priemone savo tikslui pasiekti buvo tankai, dabar - nafta ir dujos”, - sakė jis.