Galimi pokyčiai Baltijoje dėl Švedijos

Kai Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos prašymą įstoti į NATO, Baltijos jūra tapo šio aljanso vidine jūra.

Tiesmukiška diplomatinė kalba

Aštriausiai apie tai prabilo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, kuris pareiškė, kad Rusijos Kaliningrado regionas „bus neutralizuotas“, jei Rusija pradės konfliktą su NATO Baltijos jūroje.

Ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje pasigirdo sakančių, kad ambasadorius neturėtų drabstytis panašiais teiginiais, nes ką nors panašaus kalbėti esantis ne diplomatų, o valstybės vadovų reikalas.

Lietuvos opozicionieriai mano, kad toks diplomato pasisakymas Švedijos įstojimo į NATO proga buvęs suderintas bent su Lietuvos užsienio reikalų ministru siekiant įsitikinti, kokia būsianti Rusijos reakcija į panašaus turinio pareiškimus.

Lietuva dėl šio pareiškimo eilinį kartą „sužibėjo“ tiek Rusijos, tiek Europos viešojoje erdvėje. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai tokį L. Linkevičiaus pareiškimą pavadino „informaciniu karu“. Vakarai tam didesnio dėmesio neskyrė, nes jau lyg ir įprasta, kad iš Lietuvos politikų, o šiuo atveju ir iš diplomatų, galima tikėtis bet kokių pačių radikaliausių pasisakymų dėl Rusijos.

Sprendimas: švediški „Saab 340 AEW“ žvalgybos lėktuvai gali būti naudojami ir Baltijos jūros infrastruktūros objektų apsaugai. / „Mavink.com“ nuotr.

Centrinės Baltijos saugumas

Švedijos įstojimas į NATO kitose Baltijos jūros šalyse, išskyrus Rusiją, sutiktas palankiai. Realiai Baltijos jūra tapo lyg ir NATO vidine jūra. Visos šalys, išskyrus Rusiją, kurios pakrantės ilgis prie Baltijos jūros vos 83 km, tapo NATO narėmis.

Iš 27 tūkst. 569 km visos Baltijos jūros pakrantės Švedijos pakrantės linija yra ilgiausia ir siekia net 7 600 km. Po jos seka Danija (7 300 km), Suomija (4 606 km), Estija (3 794 km), Vokietija (2 000 km), Lenkija (843 km), Latvija (496 km) ir Lietuva (91 km).

Jau pirmosiomis dienomis, kai po Vengrijos sutikimo Švedija baigė įstojimo į NATO procedūrą ir tapo 32-ąja aljanso nare, Lenkijos karinio jūrų laivyno akademijoje buvo surengtas Lenkijos ir Švedijos jūrų technologijų forumas. Jis nubrėžė strateginį Baltijos jūros vaidmenį dėl dabartinės saugumo situacijos regione, taip pat bandė atsakyti į klausimus, ką Švedija gali duoti saugiam Baltijos jūros vystymui tiek karinėje, tiek infrastruktūros apsaugos srityje.

Forume nebuvo jokių kalbų nei apie Kaliningrado srities „neutralizavimą“, nei apie galimą konfliktą su Rusija. Tai yra tarsi įrodymas, kad nei Švedijoje, nei Lenkijoje niekas nesiekia, kad Baltijos jūroje vyktų kažkas panašaus, kas vyksta Juodojoje jūroje.

Kartu šis forumas yra tarsi įrodymas, kad Lenkija ir Švedija galbūt kartu su Baltijos šalimis, o gal ir be jų, ateityje bus pagrindiniai bent Centrinės Baltijos jūros dalies saugumo ramsčiai.

Baltijos jūroje daugės nepilotuojamų tiek povandeninių, tiek antvandeninių laivų, kurie stebės Rusijos laivus, o ypač tuos, kurie sukinėjasi dujotiekių vamzdynų, elektros ar ryšio kabelių vietose.

Jau anksčiau buvo pateikta argumentų, kad Švedijos Gotlando sala galėtų tapti pagrindiniu Baltijos jūros stebėjimo ir gynybos centru.

Vystysis žvalgybos pajėgos

Lenkijos ir Švedijos jūrų technologijų forume iškelta dar daugiau idėjų, kurios susijusios su Švedijos įstojimu į NATO.

Akcentuota, kad Baltijos jūros šalys turi stengtis kaip įmanoma labiau apsaugoti savo povandeninę infrastruktūrą.

Kita grėsmių banga gali būti susijusi su šio regiono šalių pažeidžiamumu hibridinio karo atveju. Akcentuota, kad Baltijos jūros regione ilgai tęsėsi gyvenimas taikos sąlygomis, todėl šios šalys nėra pakankamai pasirengusios didinti savo gynybinį pajėgumą iš Baltijos jūros pusės.

Švedijos atstovų nuomone, Baltijos jūros regione turi būti sukurtas bendras gynybos planas tiek vandenyje, tiek po vandeniu ar ore. Manoma, kad turėtų būti stiprinamas įvairaus tipo Rusijos laivų stebėjimas Baltijos jūroje, o ypač okeanografinių, kurie gali vykdyti dugno tyrimus. Švedija akcentavo, kad ji šiuo metu statosi du elektroninės žvalgybos laivus ir du „Saab 340 AEW“ žvalgybos lėktuvus. Akcentuota, kad Lenkijos karinio jūrų laivyno užsakymu švedai jai stato kelis modernius povandeninius laivus.

Akcentuota ir tai, kad modernizuojami ne tik kariniai, bet ir hidrografiniai tiek Švedijos, tiek Lenkijos laivai, kurie pritaikomi geriau saugoti povandeninę infrastruktūrą – kabelius, vamzdynus. Tokių infrastruktūros objektų yra ir tarp Lenkijos su Švedija. Lenkijai itin svarbi ir jūrinė dujotiekio jungtis su Danija. Kai Baltijos jūroje driokstelėjo „Nord Stream“ dujotiekio jungtys, padėti saugoti savo infrastruktūrą Baltijos jūroje Lenkija buvo pasikvietusi karo laivą iš Italijos.

Manoma, kad Baltijos jūroje neišvengiamai daugės nepilotuojamų tiek povandeninių, tiek antvandeninių nedidelių laivų, kurie stebės plaukiojančius laivus, o ypač tuos, kurie sukinėjasi dujotiekių vamzdynų, elektros ar ryšio kabelių vietose. Taip pat gali būti kuriamos ir Baltijos jūroje naudojamos įvairios platformos, kurios žvalgybos ir gynybos tikslais galėtų nuolat leisti bepiločius stebėjimo orlaivius.

Nauji Baltijos jūros objektai, kurie taip pat reikalaus papildomos apsaugos, bus vėjo jėgainių parkai. Ypač daug jų Baltijos jūroje planuoja statytis Lenkija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dalia Ž.

Dalia Ž. portretas
Puikus straipsnis. Domėkimės ,žinokime kokie dideli pokyčiai vyks B.jūroje, nors mes Lietuva turime trumpiausią pakrantės ruožą- 91 km. Be abejo. nėra ramu dėl jūros bioįvairovės saugumo.. O kada nors karai kam nors saugų gyvenimą suteikė? Net nežinau, ką reikia pasakyti kovo 20 d. pasaulinės Žemės dienai vyksiančio miesto mioksleivių gamtosauginis forumo dalyviams?.Gimnazistai pasiruošę kalbėti apie B.jūros taršos mažinimą, apie pakrančių paukščių saugojimą,apie žuvų išteklių gausinimo galimybes ir pn..

Demensijai

Demensijai portretas
Ne "jei" o kada nato kariaus su rusija tada jau bus ne iki dronu. Pagaliau bus sugriautas branduolines apokalipses mytas.

Kita dimensija

Kita dimensija portretas
Jei kariaus su nato vata gaus dronu uragana ne viena kita drona kaip dabar
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių