- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos prašymą įstoti į NATO, Baltijos jūra tapo šio aljanso vidine jūra.
Tiesmukiška diplomatinė kalba
Aštriausiai apie tai prabilo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, kuris pareiškė, kad Rusijos Kaliningrado regionas „bus neutralizuotas“, jei Rusija pradės konfliktą su NATO Baltijos jūroje.
Ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje pasigirdo sakančių, kad ambasadorius neturėtų drabstytis panašiais teiginiais, nes ką nors panašaus kalbėti esantis ne diplomatų, o valstybės vadovų reikalas.
Lietuvos opozicionieriai mano, kad toks diplomato pasisakymas Švedijos įstojimo į NATO proga buvęs suderintas bent su Lietuvos užsienio reikalų ministru siekiant įsitikinti, kokia būsianti Rusijos reakcija į panašaus turinio pareiškimus.
Lietuva dėl šio pareiškimo eilinį kartą „sužibėjo“ tiek Rusijos, tiek Europos viešojoje erdvėje. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai tokį L. Linkevičiaus pareiškimą pavadino „informaciniu karu“. Vakarai tam didesnio dėmesio neskyrė, nes jau lyg ir įprasta, kad iš Lietuvos politikų, o šiuo atveju ir iš diplomatų, galima tikėtis bet kokių pačių radikaliausių pasisakymų dėl Rusijos.
Sprendimas: švediški „Saab 340 AEW“ žvalgybos lėktuvai gali būti naudojami ir Baltijos jūros infrastruktūros objektų apsaugai. / „Mavink.com“ nuotr.
Centrinės Baltijos saugumas
Švedijos įstojimas į NATO kitose Baltijos jūros šalyse, išskyrus Rusiją, sutiktas palankiai. Realiai Baltijos jūra tapo lyg ir NATO vidine jūra. Visos šalys, išskyrus Rusiją, kurios pakrantės ilgis prie Baltijos jūros vos 83 km, tapo NATO narėmis.
Iš 27 tūkst. 569 km visos Baltijos jūros pakrantės Švedijos pakrantės linija yra ilgiausia ir siekia net 7 600 km. Po jos seka Danija (7 300 km), Suomija (4 606 km), Estija (3 794 km), Vokietija (2 000 km), Lenkija (843 km), Latvija (496 km) ir Lietuva (91 km).
Jau pirmosiomis dienomis, kai po Vengrijos sutikimo Švedija baigė įstojimo į NATO procedūrą ir tapo 32-ąja aljanso nare, Lenkijos karinio jūrų laivyno akademijoje buvo surengtas Lenkijos ir Švedijos jūrų technologijų forumas. Jis nubrėžė strateginį Baltijos jūros vaidmenį dėl dabartinės saugumo situacijos regione, taip pat bandė atsakyti į klausimus, ką Švedija gali duoti saugiam Baltijos jūros vystymui tiek karinėje, tiek infrastruktūros apsaugos srityje.
Forume nebuvo jokių kalbų nei apie Kaliningrado srities „neutralizavimą“, nei apie galimą konfliktą su Rusija. Tai yra tarsi įrodymas, kad nei Švedijoje, nei Lenkijoje niekas nesiekia, kad Baltijos jūroje vyktų kažkas panašaus, kas vyksta Juodojoje jūroje.
Kartu šis forumas yra tarsi įrodymas, kad Lenkija ir Švedija galbūt kartu su Baltijos šalimis, o gal ir be jų, ateityje bus pagrindiniai bent Centrinės Baltijos jūros dalies saugumo ramsčiai.
Baltijos jūroje daugės nepilotuojamų tiek povandeninių, tiek antvandeninių laivų, kurie stebės Rusijos laivus, o ypač tuos, kurie sukinėjasi dujotiekių vamzdynų, elektros ar ryšio kabelių vietose.
Jau anksčiau buvo pateikta argumentų, kad Švedijos Gotlando sala galėtų tapti pagrindiniu Baltijos jūros stebėjimo ir gynybos centru.
Vystysis žvalgybos pajėgos
Lenkijos ir Švedijos jūrų technologijų forume iškelta dar daugiau idėjų, kurios susijusios su Švedijos įstojimu į NATO.
Akcentuota, kad Baltijos jūros šalys turi stengtis kaip įmanoma labiau apsaugoti savo povandeninę infrastruktūrą.
Kita grėsmių banga gali būti susijusi su šio regiono šalių pažeidžiamumu hibridinio karo atveju. Akcentuota, kad Baltijos jūros regione ilgai tęsėsi gyvenimas taikos sąlygomis, todėl šios šalys nėra pakankamai pasirengusios didinti savo gynybinį pajėgumą iš Baltijos jūros pusės.
Švedijos atstovų nuomone, Baltijos jūros regione turi būti sukurtas bendras gynybos planas tiek vandenyje, tiek po vandeniu ar ore. Manoma, kad turėtų būti stiprinamas įvairaus tipo Rusijos laivų stebėjimas Baltijos jūroje, o ypač okeanografinių, kurie gali vykdyti dugno tyrimus. Švedija akcentavo, kad ji šiuo metu statosi du elektroninės žvalgybos laivus ir du „Saab 340 AEW“ žvalgybos lėktuvus. Akcentuota, kad Lenkijos karinio jūrų laivyno užsakymu švedai jai stato kelis modernius povandeninius laivus.
Akcentuota ir tai, kad modernizuojami ne tik kariniai, bet ir hidrografiniai tiek Švedijos, tiek Lenkijos laivai, kurie pritaikomi geriau saugoti povandeninę infrastruktūrą – kabelius, vamzdynus. Tokių infrastruktūros objektų yra ir tarp Lenkijos su Švedija. Lenkijai itin svarbi ir jūrinė dujotiekio jungtis su Danija. Kai Baltijos jūroje driokstelėjo „Nord Stream“ dujotiekio jungtys, padėti saugoti savo infrastruktūrą Baltijos jūroje Lenkija buvo pasikvietusi karo laivą iš Italijos.
Manoma, kad Baltijos jūroje neišvengiamai daugės nepilotuojamų tiek povandeninių, tiek antvandeninių nedidelių laivų, kurie stebės plaukiojančius laivus, o ypač tuos, kurie sukinėjasi dujotiekių vamzdynų, elektros ar ryšio kabelių vietose. Taip pat gali būti kuriamos ir Baltijos jūroje naudojamos įvairios platformos, kurios žvalgybos ir gynybos tikslais galėtų nuolat leisti bepiločius stebėjimo orlaivius.
Nauji Baltijos jūros objektai, kurie taip pat reikalaus papildomos apsaugos, bus vėjo jėgainių parkai. Ypač daug jų Baltijos jūroje planuoja statytis Lenkija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Politico“: Ukraina spaudžia J. Bideną atšaukti draudimą naudoti JAV ginklus Rusijos teritorijoje
Ukrainos pareigūnai vėl mėgina įtikinti JAV prezidento J. Bideno administraciją atšaukti draudimą naudoti JAV gamybos ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, teigdami, kad tokia politika neleido jiems atakuoti rusų kariuomenės pozicijų, kai &sc...
-
Vis daugiau amerikiečių negali rasti partnerio: dėl visko kaltas D. Trumpas?
Ieškant gyvenimo partnerio būtina apmąstyti viską – pradedant išvaizda ir baigiant charakteriu. Pastaruoju metu vis daugiau amerikiečių negali rasti antrosios pusės, mat pasirinkimą lemia politinės pažiūros. ...
-
NATO Sakartvelo įstatymą dėl „užsienio įtakos“ vadina žingsniu klaidinga kryptimi5
NATO trečiadienį perspėjo Sakartvelą, kad jo naujas įstatymas dėl „užsienio įtakos“ yra „žingsnis klaidinga kryptimi“, kuriuo tolstama nuo europinės ir euroatlantinės integracijos. ...
-
Šiaurės Korėjos lyderis ragina rengiantis karui vykdyti „epochines permainas“
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas), tikrindamas savo šalies taktinių raketų sistemą, paragino rengiantis karui vykdyti „epochines permainas“ ir pasiekti arsenalo gamybos tikslus, trečiadienį pranešė v...
-
ES ragina Izraelį nedelsiant užbaigti karinę operaciją Rafache1
Europos Sąjunga trečiadienį paragino Izraelį nedelsiant nutraukti karinę operaciją Gazos Ruože esančiame Rafache ir įspėjo, kad to nepadarius bus pakenkta ryšiams su bloku. ...
-
Rusijos parlamentas patvirtino naujus vyriausybės narius
Praėjus dviem mėnesiams nuo sukčiavimo ir manipuliacijų temdomų Rusijos prezidento rinkimų parlamentas patvirtino didžiąją dalį naujosios vyriausybės. Iš penkiolikos ministrų, kurių kandidatūroms pritarė Valstybės Dūma, dešimt ja...
-
V. Zelenskis atšaukia visas artėjančias užsienio keliones
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė visas artėjančias užsienio keliones, pranešė jo atstovas spaudai. ...
-
Baltijos šalių ministrus S. Zurabišvili patikino vetuosianti „užsienio įtakos“ įstatymą5
Sakartvele viešinčius Baltijos šalių ir Islandijos užsienio reikalų ministrus šalies prezidentė Salomė Zurabišvili trečiadienį patikino vetuosianti prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą. ...
-
Lenkija ketina sustiprinti žvalgybos tarnybas dėl Rusijos grėsmės
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paskelbė, kad Europos Sąjungos ir NATO narė sustiprins savo žvalgybos tarnybas, atsižvelgdama į sabotažo bandymus ir susirūpinimą dėl kaimyninės Rusijos. ...
-
Latvija skirs 10 mln. eurų Čekijos iniciatyvai dėl amunicijos pirkimo Ukrainai
Latvija skirs 10 mln. eurų Čekijos iniciatyvai dėl artilerijos sviedinių pirkimo Rusijos užpultai Ukrainai. Šalies vyriausybė antradienį patvirtino šią sumą. Čekijos iniciatyva yra nupirkti 800 tūkst. artilerijos sviedinių Ukrainai ne...