Fukušimos vardas japonams kelia šleikštulį

Cunamio užlietoje Fukušimos elektrinėje iki šiol tvyro chaosas. Vyriausybė žada, kad problemas išspręs, tačiau visuomenei įgriso laukti. Pyktis diena iš dienos auga.

Tiksinti bomba

Daugelis miestų ir miestelių aplink Fukušimos elektrinę jau spėjo apaugti piktžolėmis. Surūdijo geležinkelio bėgiai, žolėmis apaugo gatvės, o parkai ir sodai virto džiunglėmis.
Tose gyvenvietėse, kurios pateko į smarkiai užterštą teritoriją, nėra nė gyvos dvasios.

Kiek toliau nuo pavojingos zonos, atrodo, verda gyvenimas. Čia triūsia darbininkai. Vilkėdami apsauginius kostiumus jie valo iš laukų užterštą gruntą, kad vėliau žemę galėtų dirbti žemdirbiai.

Tik ar tokių atsiras... Kai visai šalia stūkso elektrinė, iš kurios kasdien sklinda bauginančios naujienos.

Antai elektrinę valdanti bendrovė "Tokyo Electric Power" (TEPCO) liepą dar sykį pripažino, kad nesugeba susidoroti su problemomis elektrinėje. Dabar tenka spręsti, kaip sustabdyti iš jos nutekantį radioaktyvųjį vandenį.

Vanduo laikomas aplink elektrinę sustatytuose rezervuaruose. Jis buvo naudojamas aušinant Fukušimos elektrinės reaktorius netrukus po katastrofos, kai cunamio banga užliejo ir sugadino dyzelinius generatorius. Šie pumpavo aušinti skirtą vandenį į reaktorius.

Sutrikus aušinimui darbininkams teko pumpuoti jūros vandenį, kad perkaitę reaktoriai nesprogtų. Deja, nelaimės nepavyko išvengti. Kuro stulpai ėmė lydytis, o susikaupusios dujos nunešė trijų iš keturių reaktorių stogus.

Vyriausybė spręs problemą?

Dabar TEPCO pripažino, kad rezervuarai nėra pakankamai sandarūs. Maža to, specialistai pareiškė, kad bėgantis nuo kalnų vanduo, patekęs į elektrinės teritoriją, užteršiamas radioaktyviosiomis dalelėmis ir vėliau patenka į Ramųjį vandenyną.

Japonijos vyriausybė, pasitarusi su mokslininkais, pareiškė, kad spręsti šią problemą galima tik ryžtingomis priemonėmis.

Viena jų – įšaldyti žemę aplink elektrinę. Projektas ne tik ambicingas, o ir brangus, kainuosiantis apie 500 mln. dolerių.

Tačiau jis, pasak sumanytojų, turėtų pažaboti gruntinio vandens tekėjimą į užterštus elektrinės pastatus.

TEPCO, pasak vyriausybės, nesugebėjo pažaboti avarijos, todėl tuo turėtų užsiimti vyriausybė. Žinoma, tokio masto projektas dar labiau išpūs ir taip milžinišką Japonijos skolą. Tačiau premjeras Shinzō Abe leido suprasti, kad tai dabar vyriausybei – antraeilis dalykas.

"Vyriausybei reikia išspręsti šią problemą atsistojant priešakyje, – pareiškė premjeras. – Atsisakydami dabartinio, improvizuoto, atsako nustatysime savo pamatinę politiką užteršto vandens problemai spręsti iš esmės. Vyriausybė padarys visa, ką gali, ir imsis būtinų fiskalinių veiksmų."

Abejonės visuomenėje

Tiek Shinzō Abe’s, tiek jo pirmtakų Yoshihiko Nodos ir Naoto Kano vyriausybės sulaukė didžiulio pasipiktinimo dėl nesugebėjimo pažaboti branduolinės krizės, laikomos didžiausia tokio pobūdžio nelaime nuo pat Černobylio katastrofos Ukrainoje.

Kai kas net ėmė svarstyti, ar TEPCO ir šalies vyriausybė apskritai suvokia, ką reikėtų daryti, kad Fukušimos krizė būtų suvaldyta?
Kiyoshi Kurokawa, vadovavęs vyriausybiniam nelaimės Fukušimos elektrinėje tyrimui, skeptiškai vertino naujus pasiūlymus dėl šios krizės.

"Vanduo tebėra reaktorių viduje, nuolaužos po sprogimo vis dar mėtosi aplinkui. Man tai panašiau į žaidimą, stengiantis, kad Fukušimos problemą spręstų ateinančios kartos", – rėžė ekspertas.

Rimtos problemos Fukušimoje prasidėjo šių metų liepą. Būtent tuo metu buvo nustatytas radioaktyviojo vandens nuotėkis.

Tačiau TEPCO tik prieš dvi savaites oficialiai pripažino, kad teršalai srūva į Ramųjį vandenyną. Pasak bendrovės specialistų, iš viso į jūrą galėjo nubėgti apie 300 tonų užteršto vandens.
Nors mokslininkai ramina, kad vanduo nėra smarkiai užterštas, tai vargu ar yra gera žinia.

Daugelis japonų nebetiki tuo, ką kalba politikai Tokijuje.

Skeptikai pareiškė, kad vyriausybė, pranešdama, jog imasi spręsti Fukušimos klausimą, tik norėjo įsiteikti Tarptautinio olimpinio komiteto klerkams, netrukus svarstysiantiems, kuriam miestui 2020 m. patikėti surengti žaidynes.

Tokijas – vienas pretendentų, tačiau Japonijos sostinė įsikūrusi vos už 220 km nuo elektrinės.

Grandiozinių cunamio nusiaubtų regionų atstatymo projektų mastas džiugino, tačiau pradėjus juos vykdyti paaiškėjo, kad niekas deramai nebuvo apgalvota.

Vėliau vyriausybė ėmė daryti viską, kad apsaugotų branduolinę šalies pramonę nuo visuomenės kritikos, užuot labiau padėjusi nukentėjusiesiems arba sutelkusi dėmesį į Fukušimą.
Didžiausia vyriausybės kalte japonai laiko sprendimą palikti Fukušimos reikalus TEPCO rankose. Japonams ši bendrovė seniai nekelia jokio pasitikėjimo.

Bene kiekvienas TEPCO padarytas žingsnis Fukušimoje sukėlė naujų problemų.

Rezervuaras, iš kurio pasipylė užterštas vanduo, yra vienas iš kelių šimtų, kuriuose saugoma 430 tūkst. tonų radioaktyviojo vandens. Kasdien į juos pripumpuojama po 400 tonų vandens.
Tačiau diena iš dienos fiksuojama naujų nuotėkių.

Kritikai sako, kad vyriausybė pernelyg susisaisčiusi su branduolinės pramonės gigantais. Pasak jų, Japonijai būtų gerokai paprasčiausi susitvarkyti su problemomis, jei vyriausybė tartųsi su užsienio ekspertais.

Padarinius likviduoti sudėtinga

Kai kurie kritikai skeptiškai vertina galimybes sustabdyti teršalų nutekėjimą vadinamąja ledo siena.

Pirma, technologiškai tai – sudėtingas projektas. Be to, šaldymo sistemai palaikyti reikia didelių energijos sąnaudų.

Ekspertus gąsdina ir projekto mastas, pasak jų, tokio dydžio ledo sienos niekas iki šiol pasaulyje nebuvo įrengęs. Galiausiai, toks sprendimas geriausiu atveju gali būti laikinas, o Fukušimoje ledo siena turės veikti mažiausiai dešimtmetį.

Branduolinės saugos ekspertai taip pat abejoja Japonijos vyriausybės ir TEPCO planais iš suniokotų po sprogimo reaktorių ištraukti branduolinio kuro strypus.

Pasak kai kurių ekspertų, šį darbą techniškai labai sudėtinga atlikti. 1979 m. įvykus avarijai Trijų Mylių salos atominėje elektrinėje, Jungtinėse Valstijose inžinieriams taip pat teko iškelti kuro stulpus iš reaktoriaus. Elektrinėje buvo užfiksuotas radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimas iš branduolinio reaktoriaus, galiausiai buvo išsiaiškinta, kad išsilydė vieno iš reaktorių šerdis.
Nors technikams pavyko iškelti stulpus iš suniokoto reaktoriaus, šį darbą daugelis ekspertų vadina inžinerijos pasiekimu, o kai kurie kiti skeptikai – stebuklu.

Skirtingai nei Trijų Mylių saloje, Fukušimos elektrinės reaktoriai, tikėtina, yra gerokai labiau pažeisti.

Dar viena problema, kad išsilydžiusi kuro stulpų masė galėjo subėgti į požemines Fukušimos elektrinės ertmes, o gal ir gruntą po elektrine, ko nenutiko Trijų Mylių saloje.

Černobylio taktika netinka

Tačiau japonams nei vyriausybės, nei ekspertų teiginiai nerūpi.

Jiems jau tapo akivaizdu, kad valdininkai bando diskusijas šiais klausimais numarinti. Aišku, už politikų kyšo branduolinės energetikos milžinų ausys.
"Manau, kad tokia jų taktika – išvengti atsakomybės", – piktinosi sociologas Harutoshi Funabashi, kartu su kitais Japonijos akademikais rengęs studiją apie atstatymo darbus.
Pasak jo, derėtų pasielgti taip, kaip Černobylyje, – uždengti reaktorius apsauginiu šarvu ir aiškiai apibrėžti teritoriją, kurioje nebus leidžiama gyventi.

Tiesa, specialistai atkerta, kad toks sprendimo būdas Fukušimai netinka. Esą dėl santykinai didelio gruntinio vandens kiekio po elektrine vien reaktorių uždengimas sarkofagu problemos neišspręstų.

Taip pat ekspertai sako, kad negali aklinai užverti užterštos teritorijos, nes ši tankiai apgyventa.

Elektrinės problema daugelį užterštų apylinkių gyventojų verčia toliau slėptis nuo radiacijos. Daugelis tvirtino, kad nors vyriausybė išvalys teritoriją, nestabilumas elektrinėje jiems kelia baimę, todėl jie liks prieglaudose tol, kol padėtis iš esmės bus išspręsta.

"Kas tris dienas kyla naujų problemų. Kuo toliau krizė tęsiasi, tuo labiau žmonės nepasitiki TEPCO ir vyriausybe", – reziumavo vieno miesto, esančio netoli elektrinės, gyventojas Yukiei Matsumoto.