F. Castro ir jo socialistinė revoliucija

Spalvinga asmenybė

Daugiau kaip prieš pusę amžiaus marksizmo ir leninizmo idėjomis susižavėjęs jaunas revoliucionierius Kuboje įvykdė karinį perversmą, per kurį nuvertė lyg tol šalį valdžiusį Fulgencio Batistos režimą. 1959 m. sausį pergalingai įžengęs į Kubos sostinę Havaną 32 metų F.Castro tapo jauniausiu šalies vadovu Lotynų Amerikoje.

Tiesa, valdymo pabaigoje F.Castro vėl įėjo į istoriją – šį kartą kaip ilgiausiai kada nors kokią nors pasaulio valstybę valdęs žmogus, išskyrus monarchus, – jo valdymas Kuboje truko net 49 metus. Per tą laiką JAV pasikeitė net dešimt prezidentų.

Kad ir kur būtų, Kubos lyderis aršiai kritikavo "imperialistus", griežtai smerkė JAV politiką, palaikė glaudžius santykius su SSRS.

Jam vadovaujant Kubai – salai, esančiai vos už 150 km nuo JAV Floridos valstijos, 1961 m. buvo surengta amerikiečių remiama invazija Kiaulių įlankoje, o 1962 m. įvyko pasaulinio branduolinio konflikto vos nesukėlusi Kubos raketų krizė.

Dešimtmečius F.Castro buvo įkvėpimo ir paramos šaltinis revoliucionieriams nuo Lotynų Amerikos iki Afrikos. Jis išgyveno ne vieną pasikėsinimą į gyvybę, atrėmė JAV ekonominį embargą.

Vis dėlto laikas padarė savo – iš pradžių dėl sveikatos problemų F.Castro atsisakė valdžios, vėliau silpo, kol galiausiai jo gyvybė užgeso.

Atsidavęs socializmui

Fidelio atsidavimas socializmui buvo sunkiai pajudinamas – netgi tada, kai demokratijos banga nusirito per pasaulį, o Kinijos ir Vietnamo komunistiniai režimai pasviro į kapitalizmą, jis liko ištikimas savo idealams. Tiesa, kai 2014 m. gruodį jo brolis Raulis – Kubos lyderis – ir JAV prezidentas Barackas Obama  paskelbė, kad jie sieks atkurti 1961 m. nutrauktus Kubos ir JAV diplomatinius santykius, Fidelis po mėnesio tylos paskelbė laišką, kuriame lyg ir palaimino šį istorinį susitarimą su amžinu priešu.

Matyt, tokį sprendimą lėmė tai, kad F.Castro jau nebuvo toks galingas, koks buvo XX a. antrojoje pusėje.

Jis pradėjo silpti dar 2006 m. viduryje, kai dėl skrandžio ir žarnyno ligos buvo priverstas – iš pradžių laikinai, o po to visam laikui – perduoti prezidento įgaliojimus broliui Rauliui.

Tiesa, 190 cm ūgio revoliucijos lyderis dar ilgai neprarado savo maištingojo įvaizdžio, nors dėl šlubuojančios sveikatos net privalėjo mesti rūkyti savo pamėgtus cigarus "Cohiba".

Kelias į valdžią

Fidelis Alejandro Castro Ruzas – toks visas revoliucionieriaus vardas – gimė 1926 m. rugpjūčio 13 d. Rytų Kuboje, kur jo tėvas, imigrantas iš Ispanijos, iš pradžių samdė darbuotojus amerikiečių cukraus bendrovėms, o vėliau pats sukūrė klestinčią cukranendrių plantaciją.

Fidelis mokėsi jėzuitų mokyklose, o vėliau studijavo Havanos universitete, kur įgijo teisės ir socialinių mokslų diplomus.

Revoliucionieriaus gyvenimą būsimasis Kubos prezidentas pradėjo 1953 m., kai jo vadovaujami sukilėliai šturmavo Monkados kareivines prie Kubos Santjago miesto. Tada perversmas nenusisekė, daugelis jo bendražygių žuvo, o jis pats ir jo brolis pateko į kalėjimą.