Sostinė ar miestelis?

Viena, Insbrukas, o gal Obervartas – 8 tūkst. gyventojų turintis miestelis šalies pietryčiuose? Austrijos miestai jau pradėjo aktyviai diskutuoti, kuris iš jų nusipelnęs rengti šį prestižinį konkursą. „Eurovizijos“ koncertai rengti ne tik didžiuliuose laisvalaikio kompleksuose – 1967 m. iki šiųdienio masto dar neišaugęs konkursas vyko Vienos Hofburgo didžiojoje šventinėje salėje (plotas – 1000 kv. m), prieš dešimtmetį „Eurovizijos“ namais buvo tapęs Vienos daugiafunkcis centras „Stadhalle“, talpinantis 16 tūkst. žiūrovų.

Viena, kuri pasak jos mero Michaelio Ludwigo, 2015 m. įtikinamai įrodė, kad geba rengti tarptautinius didelius renginius, yra pasirengusi ir vėl tapti konkurso scena. Tačiau pasišildyti „Eurovizijos“ šlovės spinduliuose norėtų ne tik Austrijos sostinė. Ta proga apie šalies federalizmą priminė ir keli kiti miestai.

„Austrija – didesnė nei vien sostinė“, – žiniasklaida cituoja Tirolio žemės sostinės Insbruko merą Johannesą Anzengruberį. Ne kartą olimpiadą rengusiame mieste yra olimpinė salė, talpinanti iki 12 tūkst. žiūrovų, – idealiai tinkama tokiam renginiui. Alternatyva – surengti renginį Šiaurės kalnagūbrio įkalnėje, taip sukuriant visiškai naują koncepciją.

Netikėtai į kovą įsitraukė ir aštuntas pagal dydį Austrijoje Velso miestas, paraišką svarstysiantis teikti kartu su gerokai didesniu Lincu. Abu miestus jungia puikūs automobilių keliai, o traukiniu tarp jų – vos 14 minučių kelionė. Pagal Velso mero Andreaso Rablio planą, pats konkursas vyktų naujajame Velso parodų komplekse, kurį kaip tik ketinama baigti kitų metų kovą: apie 30 mln. eurų kainuosiantis centras galės sutalpinti mažiausiai 10 tūkst. žmonių. Linco stadione esą būtų galima transliuoti koncertą nepatekusiems į pagrindinę salę, – panašiai kaip kad buvo ir šiemet, kai Bazelio koncertų salėje vykęs finalinis koncertas transliuotas ir didžiausiame Šveicarijos futbolo stadione.

Jei tik sulauks visuotinio pritarimo, paraišką ketina teikti ir antrasis pagal dydį Graco miestas: čia yra ir 11 tūkst. žmonių talpinanti daugiafunkcė salė, tinkama infrastruktūra, turima ir patirties organizuojant didelius renginius.

„Eurovizija“ gundo net ir mažesnius miestus – kaip kad netoli Vengrijos sienos, prie Pinkos upės esantį Obervartą. Vietos politikai pripažįsta pagrindinį trūkumą – mažoka apgyvendinimo vietų, tačiau netoli esančiuose Stegersbacho ir Bad Tacmansdorfo miesteliuose būtų papildomų galimybių.

Tačiau perspektyvos atsiverti pasauliui, atsisakys tiek šeštas pagal dydį šalyje Klagenfurtas, tiek muzikos sostine vadinamas Zalcburgas. Zalcburgo meras Bernhardas Auingeris idėją vadina patrauklia, tačiau pripažįsta: stigtų ne tik reikalingos infrastruktūros, bet ir pinigų – miestas negalėtų padengti renginio išlaidų – apie 40 mln. eurų. Zalcburgo arena irgi esą jau užsakyta balandžio–gegužės mėnesiams – „Eurovizijai“ pasiruošti prireiktų bent šešių savaičių.

Šventė nuosmukio metu

Konkursui laimėti reikia talentingų dainos kūrėjų, atlikėjų, auditoriją puikiai jaučiančių prodiuserių, jį surengti – pinigų.  Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui šių metų „Eurovizija“ Bazelyje kainavo apie 64 mln. eurų: 21,3 mln. eurų skyrė transliuotojas, 37,3 mln. Bazelio miestas, dar apie 5,3 mln. eurų – Europos transliuotojų sąjunga.

Didesnę dalį 2015 m. Vienoje rengto „Eurovizijos“ konkurso lėšų skyrė pats miestas, tačiau solidžios pajamos iš dalies kompensavo išlaidas. Skirtingais duomenimis, Austrijos visuomeninio transliuotojo grynosios išlaidos (skirtumas tarp renginio organizavimo kaštų ir pajamų) buvo tarp 11,4 mln. ir 13,5 mln. eurų.

Viena, ir be konkurso pritraukianti daug turistų – ypač pavasarį, kai vyksta konkursas, teisę jį rengti galėtų perleisti kitems Austrijos miestams, sulaukiantiems mažiau keliautojų dėmesio.

Šiandien situacija išskirtinė: Austrijos ekonomika išgyvena itin sunkius metus. Neseniai Europos Komisijos (EK) pateiktoje prognozėje kalbama, kad šiemet – jau trečius metus iš eilės – Austrijos BVP susitrauks. Skaitine išraiška – nedaug (0,3 proc.), tačiau tendencija nedžiuginanti, nes Austrija – vienintelė bloko narė, kuriai EK šiemet planuoja ekonomikos nuosmukį. ES vidurkį viršija ir infliacija (2,9 proc.), ir valstybės biudžeto deficitas (4,4 proc. vietoje leidžiamų 3 proc.).

Analogiškus skaičius pateikia ir Tarptautinis valiutos fondas, vietiniai institutai „Wifo“, IHS. Savo prognozes į neigiamąją pusę pakoregavo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Austrijos ekonomika patiria didelį spaudimą dėl aukštų energijos kainų, todėl auga gamybos kaštai, mažėja pramonės konkurencingumas ir kyla grėsmė eksporto apimčiai.

Injekcija ekonomikai

Austrijos kultūros ministras Andreasas Bableris yra įsitikinęs, kad pinigų „Eurovizijai“ bus rasta. Jo kolegos Vyriausybėje dainų konkursą laiko injekcija sergančiai ekonomikai. Turizmo valstybės sekretorė Elisabeth Zehetner „Euroviziją“ vadina tikru ekonomikos varikliu ir primena apie gerąją 2015 m. praktiką.

„Beveik 30 mln. eurų apyvarta Vienoje, daugiau kaip 100 tūkst. svečių, tarptautinis dėmesys, reklaminė vertė, siekianti šimtus milijonų eurų, – tokio masto rezultatai būtų įmanomi ir 2026 m.“, – žiniasklaida citavo E. Zehetner.

Vienos ekonomikos rūmų skaičiavimu, 2015 m. konkurso dienomis Austrijos sostinės viešbučiai buvo užpildyti – tiesiogiai su „Eurovizija“ buvo susijusios apie 20 tūkst. nakvynių. Šiandien toks nakvynių skaičius esą tiesiogiai sugeneruotų apie 10 mln. eurų apyvartą. Konkursą stebi apie 150 mln. žiūrovų visame pasaulyje – šis skaičius garantuotų solidžias pajamas iš reklamos.

IHS dar 2015 m. prognozavo 38,1 mln. eurų bendrąją pridėtinę vertę, sugeneruoti mokesčiai ir rinkliavos siekė 16 mln. eurų, iš jų daugiau nei 6,2 mln. teko federaliniam biudžetui, 5,9 mln. – socialiniam draudimui, – argumentas, kad naudos gauna ne tik vienas miestas, bet ir visa šalis.

Kita medalio pusė – konkursas ne tik pritrauktų turistus, bet ir atbaidytų. "Die Presse" citavo "Wifo" ekspertą Oliverį Fritzą: kai kurie svečiai neatvyksta, nes dėl konkurso pakilusios kainos jiems būna per didelės. Bazelyje konkurso savaitės dienomis vidutinė vienos nakvynės viešbutyje kaina pakilo dukart: nuo įprastų 220 eurų iki 457 eurų už vieną naktį. Tad, pvz., Viena, ir be konkurso pritraukianti daug turistų – ypač pavasarį, kai vyksta konkursas, teisę jį rengti galėtų perleisti kitems Austrijos miestams, sulaukiantiems mažiau keliautojų dėmesio.

Dėmesys saugumui

Vienos miesto finansų tarybos narys Christophas Maschekas pabrėžė „nepaneigiamą tokio masto renginių ekonominį veiksnį“, tačiau prieš teikiant paraišką reikią labiau išnagrinėti finansų klausimą ir saugumo aspektą. Apie pastarąjį, matyt, kalbama neatsitiktinai. Viena nepamiršo pernai gegužę įvykusio incidento, kai prieš pat Taylor Swift pasaulinio turo koncertą buvo išaiškinti kelių jaunų radikalų planai surengti teroro aktą. Nepaisant areštų, baimintasi, kad išpuolis vis tiek gali būti įvykdytas, todėl šimtų tūkstančių vietos ir iš užsienio atvykusių popmuzikos atlikėjos gerbėjų siaubui, Austrijos institucijoms rekomendavus, renginys buvo atšauktas.

Paaštrėjusi geopolitinė situacija, nerimas dėl galimų provokacijų šiųmečio konkurso šeimininkus privertė skirti daug dėmesio saugumui. Šveicarija konkurso saugumui užtikrinti skyrė 8 mln. frankų (8,5 mln. eurų), Bazelyje buvo įrengta daug saugumo patikros punktų, panašių į esančius oro uostuose.

Skelbta, kad konkurso dienomis Bazelyje budėjo apie 1 300 Šveicarijos policijos pareigūnų, prieš du pusfinalius antradienį ir ketvirtadienį bei didįjį finalą šeštadienį pasitelktos papildomos Šveicarijos kariuomenės, federalinės policijos ir kaimyninių šalių: Vokietijos ir Prancūzijos – pajėgos.

Kada bus paskelbtas miestas, kitamet tapsiantis „Eurovizijos“ sostine, kol kas neaišku. Rengiantis 2015 m. konkursui, apie tai, kad pasirinko Vieną ir jos „Stadthalle“, Austrijos visuomeninis transliuotojas paskelbė tik 2014 m. rugpjūtį, o iš viso buvo pateikta dvylika paraiškų.