Į pirmą posėdį antradienį susirinkęs naujos sudėties Europos Parlamentas pirmininku išsirinko buvusį Lenkijos premjerą.

Įvardijo prioritetus

69-erių konservatorius Jerzy Buzekas užsitikrino 555 deputatų paramą ir tapo pirmuoju Europos Parlamento pirmininku iš naujosios ES valstybės narės, anksčiau priklaususios komunistiniam blokui. Šis politikas priklausė demokratiniam judėjimui „Solidarumas“, kuris atvėrė kelią komunizmo režimo žlugimui, 1997-2001 m. vadovavo Lenkijos vyriausybei, o į Europos Parlamentą pateko 2004 m., kai jo šalis įstojo į ES.

„Žmogaus teisės bus vienas svarbiausių mano prioritetų“, - per pirmąjį posėdį sakė J.Buzekas, priklausantis didžiausiai Europos Parlamento frakcijai - Europos liaudies partijai. Pirmininko postą jis perėmė iš Vokietijos konservatoriaus Hanso Gerto Poetteringo.

Tarp svarbiausių klausimų, kuriuos teks spręsti Europos Parlamentui, yra ekonomikos nuosmukis, energetinis saugumas, migracija ir demografinė krizė, sakė J.Buzekas.

Tikslas - Lisabonos sutartis

Nors Europos Parlamento pirmininko postas laikomas prestižiniu, jį užimantis asmuo neturi didesnės įtakos 736 vietų asamblėjoje, kuri yra vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija.

Europos Parlamentas svarsto, keičia ir tvirtina sprendimus, kurie tiesiogiai veikia beveik pusės milijardo žmonių gyvenimus, ir jos galios išaugs, jei įsigalios naujoji Lisabonos sutartis, numatanti Bendrijos reformas.

„Mes galėsime gerai tvarkytis tik tuo atveju, jei priimsime ir pasirašysime Lisabonos sutartį. Tai mums padės“, - prieš balsavimą sakė J.Buzekas.

Demonstruoja galią

Naujasis Europos Parlamentas antradienį pradėjo savo penkerių metų kadenciją tvyrant kovingai nuotaikai, kuri gali sulėtinti įstatymų, reikalingų kovai su didžiausia Europos ekonomikos krize per daug dešimtmečių, priėmimą.

Birželį išrinktas Europos Parlamentas per savo pirmąjį posėdį dviem mėnesiams atidėjo balsavimą dėl Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso pakartotinio paskyrimo į šį postą, nors jį remia visų 27 ES valstybių vyriausybės. Tokiu būdu Bendrijos vienintelis renkamas valdžios organas siekia parodyti savo politinę galią, teigia analitikai.

„Buvo klaida atidėti šį sprendimą (dėl J.M.Barroso - red. past.), nes jis susilpnina Europą tokiu metu, kai iš jos tikimasi vadovaujančio vaidmens kovoje su klimato kaita ir ekonomikos nuosmukiu“, - prieš Europos Parlamento posėdžio Prancūzijos mieste Strasbūre pradžią sakė autoritetingo Europos ekonominės ir socialinės politikos tyrimų centro - Lisabonos tarybos - vadovas Paulas Hofheinzas.

Naujasis Europos Parlamentas skaičiais

Europos Parlamentą sudaro 736 nariai.

Naujajame Europos Parlamente dominuoja centro dešinės pakraipos politinės jėgos. Didžiausią frakciją sudarė Europos liaudies partija, turinti 264 mandatus. Socialistų ir demokratų progresyvus aljansas Europos Parlamente turi 183 vietas, o Liberalų ir demokratų aljansas už Europą - 84 vietas.

Pusė naujos sudėties Europos Parlamento narių buvo perrinkti, kita pusė - naujai išrinkti politikai.

Daugiausiai naujų narių, skaičiuojant procentais, išrinko Lietuvai.

Jauniausia europarlamentarė - 25 metų Emilie Turunen, atstovaujanti Danijai.

Vyriausias europarlamentaras - 81-erių Ciriaco De Mita iš Italijos.

Moterys sudaro 35 proc. naujos sudėties Europos Parlamento narių.

Suomija išrinko daugiausiai europarlamentarių - 61,5 proc.

Maltiečiai į Europos Parlamentą neišrinko nė vienos moters.