Pokyčius žadančio Barako Obamos išrinkimas naujuoju JAV prezidentu sukėlė neįtikėtiną euforiją, sužavėjo daugelį europiečių ir gerokai pagerino Amerikos įvaizdį Europoje. Ar ES kada nors turės savąjį Obamą, peržengsiantį egzistuojančias kliūtis, įkūnysiantį europines vertybes ir daugumos europiečių viltis?

Apie europietiškosios svajonės ypatumus Europos parlamento interneto svetainėje kalbamasi su keletu jaunųjų europarlamentarų.

Sulaužęs nematomus tabu, naujas charizmatiškasis pokyčius įkūnijantis juodaodis Baltųjų rūmų šeimininkas pradėjo naują erą JAV politikoje. Ar tiek atskirose ES šalyse, tiek europinėje politikoje atsiras stereotipus ir tebeegzistuojančias nematomas sienas gebantis sugriauti žmogus?
 
Pamoka kritikuoti JAV mėgstančiai Europai
 
„Obamos mitas sugriovė dalį klaidingų įsitikinimų JAV atžvilgiu. Amerikoje svajonės gali tapti realybe. JAV visuomenėje atsiveriančiomis galimybėmis gali pasinaudoti net didelių progų tam neturintis žmogus“, – primena Antonio López-Istúriz (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Ispanija).
 
Anot jo, Ameriką greita kritikuoti Europa turėtų pasimokyti iš Obamos išrinkimo. „Pažiūrėkime, kuomet kurioje nors iš Europos, turinčios daug imigrantų, šalių įvyks kas nors panašaus“, – sako jis.
 
Kitokia europietiškoji svajonė
 
Sophie In't Veld (Liberalų ir demokratų aljansas, Nyderlandai) primena, kad Europoje individualių pastangų svarbą atsveria bendruomenės, lygybės, laisvės ir saugumo idealai.
 
Dan Jørgensen (Socialistų frakcija, Danija) nuomone, mes, europiečiai jau įgyvendinome labai svarbią svajonę – sukūrėme „žemyną, kuriame nežudome vienas kito“. Be to, čia išpažįstamos bendros vertybės – žmogaus teisės, tvari plėtra, demokratijos plėtojimas ir parama besivystančioms šalims.
 
Europos prezidentas?
 
Neįsigaliojusioje Lisabonos sutartyje įtvirtintas nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko postas, numatantis pustrečių metų „ES prezidento“ kadenciją. Šį pareigūną rinktų ne piliečiai, bet ES valstybės.
 
Ar ES kada nors turės visuotiniuose rinkimuose renkamą visus piliečius atstovausiantį vadovą? “Būtų fantastiška, jei vieną dieną piliečiai balsuotų už europinius partijų sąrašus, o nugalėjusio sąrašo lyderiui atitiektų ES prezidento postas“, – svarsto A. López-Istúriz.
 
D. Jørgenseno manymu, bendro prezidento postas išspręstų dalį praktinių problemų. „Galbūt turime galimybių sulaukti charizmatiško ir populiaraus lyderio, suvokiančio, kaip pasinaudoti nauju vaidmeniu kuriant europinę tapatybę“, – mąsto politikas. S. In't Veld manymu, šiuo metu tai tikrai nėra realu, kadangi teisės aktuose nenumatyti jokie Europos prezidento rinkimai.
 
Europietiško Obamos paieškos
 
Ar ES gavus „obamamanijos“ užkratą jos politikoje atsiras vietos europietiškajam Obamai? D. Jørgensen mano, jog Europoje kažkas panašaus atsitiktų tik tuomet, jei kažkas sugebėtų labai aiškiai įvardinti daugeliui žmonių rūpimus klausimus. „Vis dėlto, ES nėra valstybė, todėl nemanau, kad kažkas sugebėtų sukurti tokį didelį ES bendrumo jausmą, kaip kad pavyko padaryti Obamai Amerikoje“, – mano politikas.
 
S. In't Veld sako, jog Europa neturi panašių tradicijų – lyderystė čia telkiasi ne viename asmenyje, bet bendrame darbe. „Lengva burtis apie vieną asmenybę, tačiau Europoje darbas atliekamas mažiau kerinčiu būdu“, – aiškina ji.
 
Europinė politika – šansas būti išgirstam
 
D. Jørgensen tvirtinimu, daugelis jaunųjų politikų jau suvokė, jog siekti didelių pokyčių lengviausia būtent europinėje politikos scenoje. „Daugelio didžiųjų klausimų, tokių kaip klimato kaita ar finansinė krizė, nacionaliniame lygmenyje neišspręsi. Jei nori siekti pokyčių ir daryti įtaką žmonėms, ES institucijos yra tam tinkama vieta“, – svarsto jis.
 
Jam pritaria ir A. López-Istúriz, teigiantis, kad europiniame politiniame lygmenyje yra daugiau atvirumo ir sąžiningumo visų atžvilgiu. Anot jo, jame lengviau siekti „amerikietiškosios svajonės“ – savo valstybėse neišgirsti žmonės gali siekti būti išgirsti ES institucijose.