Rusijos ir JAV vadovai kalbėjo nuo 16 iki maždaug 18 val. Lietuvos laiku. V. Putinas, lyg skambučio nelauktų, ramiai dalyvavo Rusijos pramonininkų suvažiavime Maskvoje.
V. Putinas laiko neskaičiuoja, bet skaičiuoja Vakarų sankcijas – rėžė antivakarietišką kalbą.
„Jie ne tik grasina Rusijai naujomis sankcijomis, o štampuoja tuos paketus. Net patys pametė skaičių, o mūsų finansų ministerija apskaičiavo: galiu užtikrintai pasakyti – 28 595 sankcijos. Ir jei bus gestas sušvelninti, tai jie vis tiek ras kitą būdą, kaip kaišioti pagalius į ratus“, – tikino Rusijos prezidentas V. Putinas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
O užpultos Ukrainos lyderis V. Zelenskis sakė, kad agresorius tenori „tempti gumą“, nenori net 30 dienų nutildyti ginklų.
„Sukanka savaitė nuo tada, kai ant stalo guli amerikiečių siūlymas dėl ugnies nutraukimo danguje, jūroje ir fronte. Kiekviena karo diena – tai žmonių gyvybės. Putinui jau savaitę nepavyksta išspausti „taip“ pasiūlymui nutraukti ugnį“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Nors rusų televizijos kanalai jau nuo antradienio ryto skalambijo optimizmą iš Amerikos: „Daug taikos susitarimo detalių sutarta, pačios derybos artėja prie svarbiausio etapo“ – skelbė ir Baltųjų rūmų vadovas.
Svarbu, kas kam skambina, ir kam tenka garbė kelti ragelį – D. Trumpas V. Putinui, ar V. Putinas D. Trumpui.
Kai D. Trumpas grįžo į valdžią sausį, tai buvo antras oficialus prezidentų pokalbis telefonu.
„Bloga padėtis Rusijoje ir bloga padėtis Ukrainoje. Kas vyksta Ukrainoje, nėra gerai. Žiūrėsime, ar išdegs susitarimas dėl ugnies nutraukimo ir taikos“, – sakė JAV prezidentas.
V. Putinas D. Trumpui kėlė ne vieną įžūlią sąlygą.
„Bloomberg“ žiniomis, Rusija reikalavo, kad D. Trumpo pasiūlytų paliaubų metu būtų sustabdytas visų ginklų tiekimas Ukrainai. Maskvai tuomet pavyktų persiginkluoti, o Kyjivui – ne.
Baltieji rūmai atsisakė komentuoti šią informaciją ir ar svarstoma okupuotą Krymą nurašyti Rusijai.
Aišku, norime, kad Krymą pripažintų Rusijos dalimi ir visas sankcijas atšauktų.
„Aišku, norime, kad Krymą pripažintų Rusijos dalimi ir visas sankcijas atšauktų“, – kalbėjo Sevastopolio gyventojas Vladislavas Romušinas.
O į Indiją nuvykęs Ukrainos diplomatijos vadovas pareiškė, kad iš Rusijos turi būti tik besąlygiškas „taip“, nes Ukraina neatsisakys žemių, neleis diktuoti, kiek karinių pajėgų ji turi turėti, ar stoti Ukrainai į NATO, ar ne.
„Dar kartą kartoju: turi būti neribojami Ukrainos kariniai pajėgumai. Nereguliuoti, kokių sąjungų ar aljansų nare Ukraina gali tapti. Jokių kompromisų ir dėl mūsų teritorijos vientisumo ir suvereniteto. Ukraina niekada nepripažins jokių Rusijos okupuotų teritorijų“, – užtikrino Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Bet Ukrainos likimą sprendžia ne tik Kremlius ar Vašingtonas.
Britų užsienio reikalų ministras Davidas Lammy Londone priėmė ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas – irgi deryboms dėl Ukrainos.
Aiškėja, kad prieš pokalbį su V. Putinu D. Trumpas ir sulaukė skambučio iš Europos, pats britų premjeras K. Starmeris aiškino, kad Ukrainai reikia užtikrinti „stipriausias pozicijas“.
Berlynas irgi stiprina savo pozicijas. Būsimas Vokietijos kancleris F. Merzas, remiąs Ukrainą, įtikino parlamentą rekordiškai didinti išlaidas gynybai, nes V. Putinas kariauja prieš Europą įvairiai ir sabotažais.
„Šis sprendimas, kurį šiandien priimame dėl mūsų šalies gynybinės parengties, gali būti ne kas kita, kaip pirmas svarbus žingsnis naujos Europos gynybos bendrijos link“, – teigė būsimas Vokietijos kancleris F. Merzas.
Europa bunda – tik klausimas, ar greičiau nei V. Putinas.
