Atnaujinti senų branduolinių reaktorių darbą, dalintis dujų atsargomis bei sušaukti ES, Rusijos ir Ukrainos susitikimą – tokiomis priemonėmis Senasis žemynas bandys spręsti dujų krizę. Trečiadienį ji pasiekė pavojingą ribą, kai rusiško mėlynojo kuro tiekimas į Europą visiškai nutrūko.

Stygių pajuto ir gyventojai

Varnos mieste 12 tūkst. namų liko be šildymo, o trąšų gamintojai „Neochim“ ir „Agropolychim“ nutraukė darbą, kai į Bulgariją per Ukrainą nustojo tekėti mėlynasis kuras. Dujų tiekimas į Graikiją, Austriją, Rumuniją, Slovėniją, Čekiją ir Slovakiją sumažėjo nuo 70 iki 100 proc. Bratislava jau trečiadienį gali paskelbti nepaprastąją padėtį.

Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Vengrija taip pat gauna mažai dujų. Lenkija buvo priversta apriboti tiekimą pramonės objektams, o Vokietijos bendrovė „E.ON Ruhrgas“ įspėjo, kad gali nebepajėgti kompensuoti dujų stygiaus.

Derybų perspektyvos – miglotos

Ukrainos ir Rusijos derybos bus atnaujintos ketvirtadienį, bet prezidentas Viktoras Juščenka įspėjo, kad reikalai gali tik dar labiau pablogėti. ES ėmėsi tarpininkauti konflikto šalims, bet perspektyvos rasti kompromisą yra labai miglotos.

„Niekas iš tikrųjų nežino, kas pastatyta ant kortos, ir dėl ko išvis kilo konfliktas, – prasitarė vienas Čekijos diplomatas. – Tai labai kenkia Rusijos ir Ukrainos reputacijai.“

Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas planuoja surengti ES, Rusijos ir Ukrainos viršūnių susitikimą, jeigu padėtis artimiausiu metu nepagerės.

Svarsto įvairias galimybes

ES penktadienį surengs Dujų koordinavimo grupės susitikimą ir bandys ieškoti krizės įveikimo priemonių. Ekspertai, tiekimo ir tranzito įmonių atstovai svarstys, kaip padėti labiausiai nukentėjusioms šalims.

„Galima išnaudoti įvairių šalių turimus rezervus arba kitus energijos šaltinius“, – galimas išeitis vardijo Europos Komisijos atstovas spaudai Ferranas Tarradellas Espuny.

Bulgarijos prezidentas Georgijus Parvanovas pasiūlė vėl paleisti du užkonservuotus Kozlodujaus atominės elektrinės reaktorius. Stodama į ES Sofija įsipareigojo juos uždaryti, bet stojimo sutartis numato išimtį energetinės krizės atveju.

Lietuva taip pat bando įtikinti Briuselį pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą arba paspartinti elektros tiltų į Lenkiją ir Švediją statybas. Baltijos valstybės gauna dujas per Baltarusiją, o ne per Ukrainą. Tačiau 2007 m. Maskva konfliktavo ir su Minsku, dėl to irgi buvo sutrikęs mėlynojo kuro tiekimas. Uždarius Ignalinos elektrinę, 70 proc. Lietuvos ekonomikos priklausys nuo rusiškų dujų.

Problemų šaltinis – tarpininkas

ES pirmininkaujanti Čekija ateityje ketina prie Rusijos-Ukrainos ir Ukrainos-ES sienų pastatyti naujas kuro skaičiavimo stoteles, kad dujų tiekimas būtų skaidresnis. Briuselis taip pat siūlo, kad rusiškos dujos į Europą būtų tiekiamos per nauja konsorciumą, kuriame dalyvautų ir ES.

Šiuo metu rusiškų dujų tranzitą per Ukrainą į Europą vykdo Šveicarijoje registruota bendrovė „RosUkrEnergo“. Pusė jos akcijų priklauso Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, o kita pusė, kaip kalbama, ukrainiečiui oligarchui Dmitrijui Firtašui.

„RosUkrEnergo“ perka dujas iš „Gazprom“ ir parduoda jas Ukrainos bendrovei „Naftogaz Ukrainy“. Kontraktų detalės ir įmonių pelnas yra kruopščiai slepiami. Ekspertai įtaria, kad būtent „RosUkrEnergo“ yra visų problemų šaltinis.

„Manoma, kad ši bendrovė pernelyg nesirūpina dėl savo pelno ir turi daugybę pinigų, kad nusipirktų politinę įtaką“, – sakė „Europos tarptautinių santykių tarybos“ ekspertas Andrew Wilsonas.