Visos Europos Sąjungos valstybių narių biudžetų deficito ir BVP santykis menko nuo 3,4 proc. iki 3,1 procento.

Biudžetų perviršius praėjusiais metus fiksavo šešios ES narės – Danija (4,5 proc.), Kipras (4,1 proc.), Airija (4,0 proc.), Graikija (1,2 proc.), Liuksemburgas (0,9 proc.), Portugalija (0,5 proc.), o didžiausius deficitus – Rumunija (9,3 proc.), Lenkija (6,5 proc.), Prancūzija (5,8 proc.), Slovakija (5,5 proc.). Dvylikos valstybių narių deficitas buvo lygus arba didesnis nei 3 proc. BVP.

Euro zonos narių valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir BVP santykis padidėjo nuo 87,0 proc. užpernai iki 87,1 proc. pernai, ES – nuo 80,5 proc. iki 80,7 procento.

2024-ųjų pabaigoje mažiausias valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo Estijoje (23,5 proc.), Bulgarijoje (23,8 proc.), Liuksemburge (26,3 proc.), Danijoje (30,5 proc.), Švedijoje (34,0 proc.), Lietuvoje (38,0 proc.). Dvylikos valstybių narių šis rodiklis viršijo 60 proc. BVP, o didžiausias buvo Graikijoje (154,2 proc.), Italijoje (134,9 proc.), Prancūzijoje (113,2 proc.), Belgijoje (103,9 proc.), Ispanijoje (101,6 proc.).

Europos Sąjungos oficiali statistikos tarnyba nurodo, jog šie duomenys pagrįsti Bendrijos narių antraisiais šiais metais pateiktais duomenimis, skirtais perviršinio deficito procedūrai taikyti.