Euro zonos finansų ministrai svarsto netikėtą Graikijos pareiškimą dėl referendumo

Euro zonos finansų ministrai šeštadienį susirinko Briuselyje į dar vieną nepaprastąjį pasitarimą, kai netikėtas Graikijos premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) raginimas surengti referendumą sukėlė sumaištį pastangose išgelbėti Atėnus nuo bankroto.

Pasak A.Cipro, Graikija liepos 5 dieną balsuos dėl derybų su tarptautiniais skolintojais rezultatų. Tos derybos tęsiasi nuo sausio, kai A.Cipro radikali kairioji partija pirmąkart atėjo į valdžią, žadėdama atsisakyti griežto taupymo politikos.

A.Cipro gambitas padidino nerimą, kad ateinantį antradienį gali būti priversta pasiskelbti nemokia, o tai gali pastūmėti šalį pasitraukti iš euro zonos arba net sukelti pavojų visam Europos Sąjungos projektui.

„Žmonės turi nuspręsti laisvai, be jokio šantažo. ... Referendumas vyks liepos 5 dieną“, – A.Cipras sakė kreipdamasis į tautą per televiziją penktadienį vėlai vakare.

Tas balsavimas vyktų praėjus penkioms dienoms po gruodžio 30-osios – galutinio termino, iki kurio Graikija privalo sumokėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų. Atėnų pareigūnai sako negalėsiantys sumokėti tokios sumos, jeigu negaus lėšų iš ES skolintojų pagal finansinės pagalbos programą.

Žinia apie referendumą pribloškė Graikiją: pranešama, kad graikai puolė atsiimti iš sąskaitų savo santaupas, baimindamiesi galimo piniginių operacijų suvaržymo ir dar didesnio finansų chaoso per skolų krizę, besitęsiančią jau šešerius metus, iš kurių penkerius metus šalis buvo apimta recesijos.

Šiokios tokios prasmės esama

Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis), vienas pirmųjų pakomentavusių A.Cipro pareiškimą, ragino Graikijos partnerius Europoje būti atvirus referendumo idėjai.

„Manau, mums vertėtų neatmesti pono Cipro pasiūlymo daug negalvojus, – centro kairiųjų pažiūrų politikas, kuris yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel koalicijos partneris, sakė Vokietijos radijui. – Jeigu paaiškės, kad bus balsuojama dėl derybose pasiekto sprendinio, tuomet šiokios tokios prasmės esama.“

Graikijos tarptautiniai skolintojai penktadienį pasiūlė penkiems mėnesiams pratęsti Atėnų finansinio gelbėjimo programą ir skirti 12 mlrd. eurų, bet pabrėžė, kad šį savaitgalį būtina galutinai susitarti dėl reformų, kad būtų išvengta bankroto, jeigu Atėnai negrąžins skolos TVF.

A.Merkel, griežtosios linijos šalininkė, ragino Atėnus neatmesti „nepaprastai dosnaus“ pasiūlymo, pagal kurį Graikija užsitikrintų gyvybiškai svarbų finansavimą iki lapkričio 30 dienos, jeigu sutiktų imtis didelio masto reformos, kurioms iki šiol priešinosi.

„Šešis mėnesius graikų vyriausybė kovojo ..., kad rastų įgyvendinamą sprendinį, kuris gerbtų demokratiją“, – A.Cipras sakė savo kreipimesi, transliuotame Graikijos televizijos.

„Mūsų buvo prašoma taikyti griežto taupymo priemones ..., leisti panaikinti darbo rinkos reguliavimą, apkarpyti pensijas ir padidinti PVM maisto produktams, bet tai būtų visos tautos pažeminimas, – pridūrė premjeras. – Mums iškilo istorinė atsakomybė spręsti šalies ateitį. ... Artimiausiomis dienomis turėsime priimti sprendimus, nuo kurių bus priklausomos būsimos kartos.“