Vyriausybė pateiks projektą Rygikogui, kad šis priimtų galutinį sprendimą. Įstatymo projektas bus svarstomas du kartus, o jam priimti reikia balsų daugumos. Kada galėtų įvykti šie balsavimai, kol kas nėra žinoma.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad jo ministerija inicijavo pasitraukimo procesą dėl blogėjančios saugumo situacijos, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą.

„Rusija, didžiausia grėsmė mūsų saugumui, nėra Otavos konvencijos šalis ir yra užminavusi daugiau kaip 100 tūkst, kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos“, – pažymėjo jis.

„Labai svarbu, kad Estijos gynybos pajėgos galėtų lanksčiau ir laisviau rinktis ginkluotės sistemas, atsižvelgiant į mums kylančių grėsmių pobūdį ir potencialaus priešininko elgesį“, – pridūrė jis.

„Šiuo žingsniu Estija siunčia aiškią žinią: esame pasirengę ir pajėgūs panaudoti visas būtinas priemones savo teritorijai ir laisvei apginti“, – pabrėžė M. Tsahkna.

„Pasitraukimas iš Otavos konvencijos neturi įtakos nuolatiniam Estijos įsipareigojimui laikytis tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi ir apsaugą“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Anksčiau ketvirtadienį Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pasirašė įstatymą dėl šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos.

Visos Europos Sąjungos (ES) šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.