Estijos opozicija inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo finansų ministru

Estijos parlamentinė opozicija pirmadienį pateikė pareiškimą dėl nepasitikėjimo kraštutinių dešiniųjų euroskeptiškos Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) lyderiu, finansų ministru Martinu Helme.

Vidaus reikalų ministro Marto Helme, finansų ministro tėvo, atsistatydinimas, apie kurį paskelbta anksčiau pirmadienį, yra „tik pusė darbo“, pareiškė liberalios Reformų partijos lyderė Kaia Kallas.

„Martinas Helme taip pat turi atsakyti už savo žodžius“, – sakė ji.

Siūlymą pareikšti nepasitikėjimą finansų ministru pateikė Reformų partijos parlamentaras Marko Mihkelsonas.

Sekmadienį tėvas ir sūnus Helme, EKRE vicepirmininkas ir pirmininkas, radijo eteryje pareiškė, kad JAV rinkimai esą buvo suklastoti, o nugalėtoju paskelbtas Joe Bidenas – korumpuotas.

Opozicijos nuomone, Martinas Helme, kaip vyriausybės narys, tyčia kenkė Estijos saugumui, tarptautinei reputacijai ir svarbiems santykiams su sąjungininkais.

„Martinas Helme suabejojo Estijos rinkimų patikimumu, Estijos demokratinių institucijų nepriklausomybe ir sąmoningai sėjo nepasitikėjimą Estijos, kaip demokratinės valstybės, funkcionavimo pamatu. Martinas Helme taip pat skaldė visuomenę ir puldinėjo įvairias visuomenės grupes“, – sakoma opozicijos partijų pareiškime.

„Finansų ministras Martinas Helme ir vidaus reikalų ministras Martas Helme šiurkščiai užsipuolė Estijos pagrindinio partnerio ir sąjungininko saugumo srityje – Jungtinių Valstijų – rinkimus... Jie užsipuolė mūsų svarbiausio sąjungininko vidaus politikos apsisprendimo teises ir patį naujai išrinktą prezidentą. Marto ir Martino Helme nepagrįsti kaltinimai dėl JAV rinkimų klastojimo ir jų asmeniniai užsipuolimai išrinktojo prezidento Josepho R. Bideno [atžvilgiu] neturi pagrindo, yra amoralūs ir visiškai nederami vyriausybės nariams“, – teigia opozicija.

„Savo pareiškimais Martas ir Martinas Helme itin pakenkė Estijos užsienio ir saugumo politikos interesams“, – pabrėžia opozicinės partijos.

Jų nuomone, Martinas Helme, užsipuldamas Estijos užsienio politikos kursą ir bendrus liberalios demokratijos principus, rimtai kenkia Europos Sąjungos ir NATO pasitikėjimui Estija kaip demokratine teisine valstybe. „Jis perkelia mus iš Vakarų į Rytus, o su tokia priklausomybe neturime priežasčių tikėtis sąjungininkų paramos“, – sakoma pareiškime.

Anksčiau pirmadienį Martas Helme pareiškė, kad atsistatydina iš vidaus reikalų ministro posto.

„Vakar vakare, žiūrėdamas į Estijos žiniasklaidos šmeižtą ir melą, nusprendžiau atsistatydinti“, – sakė M. Helme.

„Priežastis labai paprasta: niekas negali manęs užčiaupti, – teigė M. Helme. – Aš sakau tai, kas, mano manymu, yra teisinga, kas yra mano širdyje.“

„Kad nepakenkčiau mūsų referendumui, nusprendžiau atsistatydinti“, – sakė jis turėdamas galvoje kitų metų pavasarį planuojamą referendumą santuokos apibrėžimo klausimu, dėl kurio Estijos valdančiosios koalicijos partijų lyderiai praėjusį mėnesį pasirašė bendrą pareiškimą.

Sekmadienį Martinas Helme sakė neabejojantis, kad J. Bideno pergalė prieš D. Trumpą yra suklastota.

„Jeigu pavyks, jeigu D. Trumpas bus nušalintas, JAV Konstitucija nebegalios“, – kalbėjo jis.

Martas Helme savo ruožtu tvirtino, kad „giluminė valstybė“ (angl. deep state) padėjo J. Bidenui laimėti, ir pavadino išrinktąjį prezidentą „korumpuotu menkysta“, tačiau nepateikė jokių faktų savo teiginiams pagrįsti. 

Gynybos ministras J. Luikas pareiškė, kad šie komentarai „kenkia Estijos saugumui ir gali pabloginti JAV ir Estijos santykius“. 

„Atsižvelgiant į Estijos geopolitinę padėtį, mūsų santykiai su JAV yra gyvybiškai svarbūs“, – sakė ministras, kurį citavo visuomeninis transliuotojas ERR. 

Anot J. Luiko, EKRE pirmininko ir vicepirmininko komentarai „neabejotinai“ pažeidė valdančiosios koalicijos sutartį.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė artimiausiomis dienomis sušauksianti Gynybos tarybą dėl minimo vidaus reikalų ir finansų ministrų pasisakymo.

„Žodinis naujai išrinkto JAV prezidento užpuolimas, kurį šiandien įvykdė finansų ministras ir Estijos vidaus reikalų ministras, yra ataka prieš Estijos demokratiją ir saugumą“, – sekmadienį pareiškime sakė prezidentė.

K. Kaljulaid įspėjo, kad šie pasisakymai gali sugriauti santykius su sąjungininkais, nuo kurių priklauso Estijos saugumas. 

Tiek Estijos prezidentė, tiek ministras pirmininkas Juri Ratas jau pasveikino J. Bideną su pergale rinkimuose.

Nuo 2019 metų Estijoje dirba koalicinė Centro partijos, EKRE ir konservatyvios partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) vyriausybė. 

JAV teikia Estijai pagalbą saugumo srityje, be to, šalyje veikia NATO kibernetinės gynybos kompetencijos centras ir yra dislokuota britų vadovaujama NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė.

Spalį paskelbti homofobiški Marto Helme komentarai išprovokavo daugelio politikų ir visuomenininkų nepasitenkinimą, taip pat sukėlė krizę pačioje valdančiojoje koalicijoje. Premjeras J. Ratas sukritikavo VRM vadovo pareiškimus, o opozicijos lyderiai pareikalavo ministro atsistatydinimo. Kiek vėliau ministras pirmininkas pareiškė, kad vyriausybės krizė yra įveikta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Akivaizdu kad

Akivaizdu kad portretas
JAV batlaižiams nepatinka tiesa. Pagarba tėvui ir sūnui. Lietuvoje tik bailiai ir prisitaikėliai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių