Priemonė būtų nukreipta prieš didelę Estijos rusakalbių bendruomenę.

Parlamente rengiamas balsavimas yra atsakas į susirūpinimą saugumu, Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą. Nuo pat rusų invazijos į Ukrainą pradžios Estija tvirtai remia Kyjivą.

Baimindamosi užsienio kišimosi įvairios estų partijos siūlo neleisti balsuoti rusams ir baltarusiams, taip pat – kai kuriais atvejais – pilietybės neturintiems Estijoje gyvenantiems asmenims.

„Jei Rusija būtų buvusi, mūsų požiūriu, protinga, niekas to nebūtų inicijavęs“, – sakė Reinas Toomla iš Tartu universiteto Johano Skytte politinių studijų instituto.

„Estijoje gyvenantys Rusijos piliečiai nukenčia todėl, kad taip elgėsi Rusija, ne jie“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje leidimą gyventi turi beveik 80 tūkst. Rusijos piliečių. Šalyje taip pat yra beveik 60 tūkst. pilietybės neturinčių asmenų.

Nuolatiniai Estijos gyventojai šiuo metu turi konstitucinę teisę balsuoti vietos valdžios rinkimuose, tačiau negali balsuoti nacionaliniuose rinkimuose.

„Imperinės ambicijos“

Santykiai tarp Maskvos jau ilgiau kaip trejus metus tęsiančios karą Ukrainoje, ir Baltijos šalių prastėja jau ne vienus metus.

Ir Estija, ir Latvija turi reikšmingas rusakalbių mažumas, neretai konfliktuojančias su nacionaline valdžia.

Nerimaujama, jog Maskva gali siekti išnaudoti šiuos nesutarimus ir sukelti chaosą šiose šalyse.

Šį mėnesį Estija paskelbė, jog kitais metais gynybos išlaidas padidins iki bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pagrindine priežastimi įvardindama kaimyninės Rusijos grėsmę.

„Rusija nepakeitė savo tikslų ir imperinių ambicijų. Tai realus pavojus Europai ir NATO“, – teigė premjeras Kristenas Michalas.

K. Michalas tvirtino, jog „Rusijos ir Baltarusijos piliečiai mato Rusijos veiksmus Ukrainoje (...) skirtingai nei Estijos piliečiai“.

„Logiška, jog jei žmogus nori būti Rusijos pilietis (...) jis neturėtų tikėtis, kad bus diskusijos apie Estiją dalimi“, – visuomeniniam transliuotojui ERR sausio mėnesį teigė jis.

Balsavimas yra naujausias iš simbolinių ryšių su Rusija nutraukimo aktų.

Atsakydamos į Rusijos invaziją Baltijos šalys ėmė šalinti ir griauti kai kuriuos sovietmečio paminklus.

Tai sukėlė pasipiktinimą Maskvoje, ir ši paskelbė buvusią Estijos lyderę ir dabartinę ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas (Kają Kalas) bei keletą kitų Europos pareigūnų „ieškomais“ neva dėl dalyvavimo memorialų naikinime.

Pavojus saugumui

Estijos įstatymų leidėjai, kurių yra 101, išnagrinės dvi šiek tiek besiskiriančias pataisas.

Viena iš jų uždraustų balsuoti savivaldybių rinkimuose trečiųjų valstybių tautiečiams – kurie nėra ES ar Šengeno zonos šalių piliečiai – bei žmonėms, neturintiems pilietybės. Vienas tokių balsavimų vyks jau spalį.

Kita pataisa siūlo žmonėms be pilietybės leisti spalį prabalsuoti paskutinį kartą, tačiau trečiųjų valstybių piliečiams jau galiotų draudimas.

Premjeras palaiko švelnesnę pataisą, kaip ir dauguma parlamentarų.

Šios pusės rėmėjai tvirtina, kad tai suteiktų žmonėms pakankamai laiko siekti Estijos pilietybės.

Šiai šaliai atgavus nepriklausomybę po SSRS žlugimo, maždaug trečdalis jos teritorijoje gyvenančių žmonių buvo rusakalbiai, kurių šeimos imigravo iš kitų sovietinių respublikų.

Pilietybės jie negavo dėl to, kad neturėjo kraujo ryšių su Estija. Taip pat reikalaujama išlaikyti estų kalbos egzaminą.

Parlamentas balsuos trečiadienį, dviem etapais.

Įstatymų leidėjai visų pirma turės patvirtinti vadinamąją skubią konstitucijos pataisą, kuri reikalauja bent 80 proc. dalyvaujančių parlamentarų palaikymo.

Jei tai bus patvirtinta, vyks balsavimas dėl kiekvieno iš pataisų variantų. Priėmimui bus reikalingi bent 68 balsai.

Valdančioji koalicija turi tik 66 balsus, kas reiškia, jog siekiant priimti konstitucijos pataisas bus reikalinga opozicijos parama.