ES stoja į kovą su jos pinigų švaistymu: gins kiekvieną pranešusį

Lietuvoje taip pat susirūpinta informatorių teisėmis

Kol kas informatorių teisėmis rūpinamasi tik valstybiniu lygiu. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuva. Praėjusią savaitę Lietuvoje nuspręsta tobulinti ir iš naujo Seimui teikti svarstyti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo norima užtikrinti apie galimai neteisėtą veiką galinčių pranešti informatorių apsaugą.

Įstatymo projekte taip pat numatoma apsunkinta galimybė atleisti pranešėją iš darbo, nustatomas reikalavimas tam tikromis aplinkybėmis sumokėti pranešėjui kompensaciją, draudimas skleisti neigiamą informaciją apie pranešėją, taip pat nustatoma pranešėjo ir jo šeimos narių apsauga nuo bauginimo ir persekiojimo.

Pranešime spaudai cituojama konservatorė Agnė Bilotaitė mano, kad vis dar nėra pakankamos pranešėjų teisinės apsaugos, o 2010 metais parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ teiktas įstatymo projektas turi spragų.

„Transparency International“ organizacijos atstovai konstatavo, jog mūsų šalies valdžios institucijų vadovai nėra suinteresuoti skatinti pranešimus apie korupciją, o raginimai skambinti specialiu telefono numeriu dažniausiai tėra formalūs ir naudos neduoda.

Apie korupciją praneša tik 7 proc. lietuvių

2010 metų liepą Seimo narių grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ iniciatyva buvo surengta atvira diskusija su valstybės institucijų atstovais, kurie ir pateikė pasiūlymą priimti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Jį inicijavo „Transparency International“ Lietuvos skyrius, tobulino Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau Seimas tuokart nusprendė, kad būtinybės priimti šį įstatymą nėra.

Vyriausybė dar 2003 metais patvirtino tvarką, pagal kurią asmeniui, suteikusiam vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, gali būti išmokama vienkartinė išmoka, tačiau iki šiol nė vienam asmeniui ji nebuvo paskirta. Vyriausybės nutarimas nurodo tik didžiausią atlygį už informaciją – 10 proc. nuo išieškotos žalos sumos, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų).

Naujausios apklausos rodo, kad tik 7 proc. lietuvių praneša apie pastebėtą korupcijos atvejį. Tik 15 proc. apklaustų lietuvių mano, kad apie korupciją būtina pranešti teisėsaugai.