Žmones vis sunkiau įtikinti

EP plenarinių posėdžių salėje Strasbūre pirmadienio vakarą pristatyta idėja sukurti nepriklausomą informacijos rinkimo biurą, kuris padėtų informatoriams saugiai disponuoti savo turima informacija. Anot idėjos iniciatorių, tai padėtų geriau kovoti su ES finansuojamų projektų įgyvendinimo pažeidimais.

Kad jų apstu, garsiai kalba toli gražu ne vienas europarlamentaras. Pavyzdžiui, vengras Tiboras Szanyi teigia, kad jo šalyje viskas vyksta vyriausybiniu lygiu.

„Bent jau Vengrijoje galimybės (apsaugoti informatorius – red.) yra tik teorinės. Vyriausybės ir jos institucijų pagrindinis vaidmuo ten – švaistyti ES lėšas. Žmonės dažnai praranda darbo vietas, kai paskelbia vienokį ar kitokį komentarą žiniasklaidoje, dažnai kaltinami, kad yra kitų valstybių žvalgybos agentai. (...) Tie žmonės rizikuoja net savo gyvybe“, – tvirtina T. Szanyi bei pabrėžia, kad esant tokiai padėčiai žmones labai sunku įtikinti papasakoti apie kitų padarytus nusikaltimus.

Tokios nuomonės laikosi ne tik jis. Airis Luke`as Mingas Flanaganas priminė jo tautiečio Jonathano Sugarmano atvejį. Aukštas pareigas užėmęs bankininkas atskleidė vieno Airijos banko likvidumo pažeidimus prieš pat 2008 metų pasaulinę krizę, tačiau nuo jo nusisuko ne tik finansus reguliuojanti institucija, bet ir potencialūs darbdaviai – jis iki šiol neranda darbo.

„Kol tai nepasikeis, žinutė labai aiški – jei tu būsi informatorius, tu tik nukentėsi. Turime imtis veiksmų, kad neplistų dar didesnis skepticizmas“, – įspėja L. M. Flanaganas.

Dėmesys ir žurnalistų apsaugai

Neliko pamiršti ir apie valdžios nuodėmes visuomenę informuojantys žurnalistai, kuriems, anot europarlamentarų, taip pat būtina kuo didesnė apsauga visos ES lygiu.

„Pastarieji informacijos nutekinimai, pavyzdžiui, „Panama Papers“ skandalas (duomenų apie daugybę vienos teisinės firmos klientų, laikiusių turtą neskaidriose ofšorinėse įmonėse, nutekinimas – red.), parodo, kaip svarbu užtikrinti tiriamosios žurnalistikos vaidmenį kovojant su mokesčiu slėpimu ir sukčiavimu“, – perspėja už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos (EK) komisarė Margrethe Vestager.

Informatorių vaidmens svarbą rodo ir 2016 metais EK atliktas tyrimas, rodantis, kad maždaug 960 atvejų apie sukčiavimą (apie 40 procentų visų atvejų) pranešė būtent informatoriai.

Tačiau baimė visgi užtildo ne vieną galimą informatorių. Anot „Transparency International“ praėjusių metų pabaigoje atlikto tyrimo, tik vienas iš keturių ES piliečių mano, kad pranešdamas apie korupciją asmuo gali padėti išspręsti jos problemą. Trečdalis apklaustųjų prisipažino bijantys pranešti. Jų skaičius tokiose šalyse, kaip Prancūzija, Olandija ir Portugalija, siekė net 50 procentų.

Tiesa, anot tyrimo, daugybė žmonių pripažįsta, kad korupcija yra viena iš trijų pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria jų valstybė, – taip mano daugiau nei pusė apklaustų ispanų (66 procentai), slovėnų (59 proc.), kroatų ir portugalų (po 51 proc.) bei lietuvių (54 proc.).

Pritarė rezoliucijai

Antradienį EP priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo nedelsiant parengti veiksmingą Europos informatorių apsaugos programą, kuri būtų taikoma ir žurnalistams, užsiimantiems tiriamąja žurnalistika.

Europos Komisija raginama dar šiemet pasiūlyti teisės aktą dėl „veiksmingos ir visapusės Europos informatorių apsaugos programos“, kuri apimtų bendroves, valstybės įstaigas ir nepelno organizacijas ir kuri padėtų užtikrinti tinkamą ES lėšų naudojimą. Savo ruožtu europarlamentarai ragina tas ES šalis, kurios dar nėra patvirtinusios teisinių informatorių apsaugos principų, kuo greičiau tai padaryti.

Kartu siūloma sukurti nepriklausomą ES informacijos rinkimo biurą su padaliniais ES valstybėse, kuris padėtų informatoriams atskleisti turimą informaciją apie galimus ES finansinių interesų pažeidimus, apsaugant jų konfidencialumą. Kol šis biuras bus įsteigtas, siūloma sukurti specialų Europos Parlamento padalinį, kuris galėtų priimti tokius informatorių pranešimus ir padėtų juos apsaugoti.

Parlamentas „pabrėžia tiriamosios žurnalistikos svarbą“ ir ragina naujuoju teisės aktu užtikrinti tiriamosios žurnalistikos atstovams „tokią pačią apsaugą kaip ir informatoriams“. „Valdžios institucijos neturėtų riboti ar mažinti informatorių ir žurnalistų gebėjimų dokumentuose užfiksuoti nelegalias, neteisėtas ar žalingas praktikas ir [jas] atskleisti, nes geranoriškas tokios informacijos atskleidimas ir viešasis interesas yra prioritetas“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina valstybes nekriminalizuoti informatorių veiksmų atskleidžiant neteisėtą ES lėšų naudojimą, taip pat „užtikrinti, kad už bet kokius represinius veiksmus informatorių atžvilgiu būtų atitinkamai baudžiama“.

Rezoliucijai pritarė 607 EP nariai, 16 nepritarė, o 70 susilaikė.