ES spaudžia Turkiją toliau mažinti įtampą: siekia geresnių santykių

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį spaudė Turkiją toliau mažinti įtampą tarp Ankaros ir Bendrijos, siekdami gerinti santykius po praėjusių metų įvykių rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Kovo mėnesį ES pasiūlė Ankarai virtinę stimulų, siekdama įtikinti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) tesėti pažadus pataisyti sudėtingus santykius.

Vėliau R. T. Erdoganas dėjo pastangas išspręsti senus ginčus su Graikija, bet ES susirūpinimą toliau kelia tai, kad nepavyko atnaujinti taikos derybų dėl Kipro, taip pat žmogaus teisių padėtis Turkijoje.

Pagal savo strategiją ES rengia planą 2021–2024 metais skirti Turkijai 3,5 mlrd. eurų papildomą finansavimą, kad jai būtų lengviau išlaikyti milijonus pabėgėlių iš Sirijos.

Briuselyje susitikę ES lyderiai nurodė Europos Komisijai nedelsiant pateikti oficialų pasiūlymą dėl šių lėšų pagal didesnį 5,7 mlrd. eurų paketą, skirtą Sirijos kaimynėms, sakoma išvadose.

Šiuo metu Turkijoje yra 3,7 mln. pabėgėlių iš Sirijos, ir ES naudojasi šia šalimi kaip barjeru, mažinančiu migrantų srautą į Europą.

Pagal ankstesnį susitarimą Turkija iki šiol gavo 4 mlrd. eurų, kad neleistų migrantams vykti į Europą. Pagal šį 2016 metų susitarimą Turkijai dar turi būti išmokėti 2 mlrd. eurų.

Naujas finansavimo planas yra tarp virtinės paskatų, blokui siekiant išlaikyti R. T. Erdoganą savo pusėje.

Briuselis taip pat vilioja Turkiją galimybe modernizuoti muitų sąjungą ir imasi veiksmų aukšto lygio deryboms įvairiais klausimais, nuo sveikatos apsaugos iki saugumo, atnaujinti.

Tačiau viršūnių susitikimo pareiškime sakoma, kad „įstatymo viršenybė ir pagrindinės teisės Turkijoje išlieka svarbus susirūpinimą keliantis klausimas“.

Jame taip pat rašoma, kad blokas tikisi tolesnio pozityvaus Ankaros indėlio sprendžiant regioninius konfliktus. Turkija aktyviai veikia dėl Libijos, Kalnų Karabacho, Sirijos.

ES taip pat nurodė, kad lieka įsipareigojusi dėl „dviejų bendruomenių, dviejų zonų“ sprendinio Kiprui. Ankaros remiami Kipro turkų lyderiai stūmė dviejų valstybių sprendinį, ir tai trukdė pastangoms atnaujinti taikos derybas.

Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkija, atsakydama į perversmą, kurio organizatoriai siekė salos prisijungimo prie Graikijos, pasiuntė savo pajėgas ir užėmė salos šiaurinį trečdalį.

Kipro Respublikos, kuri yra ES narė, Ankara nepripažįsta, tačiau, kitaip negu visos kitos šalys, yra pripažinusi suvereniu Šiaurės Kipro turkų paskelbtą darinį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių