Daug kas Briuselyje nepatikliai žiūri į G. Simiono politikos pobūdį – šis nacionalistas ir euroskeptikas taip pat yra didelis JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas. Tačiau tuo pačiu jaučiamas noras nepervertinti galimos G. Simiono pergalės poveikio.

„Turėti eurofobą nebūtų geros naujienos, bet tai nereiškia, kad tai sustabdys (ES) mašiną“, – sakė vienas Europos diplomatas.

Tarptautinė bendrija atidžiai stebės Rumunijos sekmadienio rinkimus, 19 mln. gyventojų turinčiai svarbiai NATO šaliai žengus neįprastą žingsnį ir anuliavus lapkritį įvykusį balsavimą.

„Natūralu, kad tai stebime“, – sakė kitas Europos diplomatas.

G. Simionas užtikrintai laimėjo gegužės 4-ąją įvykusį pirmą Rumunijos rinkimų ratą, surinkęs 41 proc. balsų – dvigubai daugiau nei proeuropietiškas centristų kandidatas Nicusoras Danas, su kuriuo jis varžysis antrajame rate.

G. Simiono pergalė pastiprintų ES nacionalistų stovyklą, kurią jau remia tokie politikai kaip Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir Italijos vyriausybės vadovė Giorgia Meloni.

Populistų stovykla džiūgaus turėdama naują maištingą veikėją, sakė analitinio centro „Jacques Delors Institute“ politikos analitikas Florent'as Parmentier.

„Ne Vengrija“

Prieš balsavimą G. Simionas trečiadienį Romoje susitiko su G. Meloni, o Varšuvoje – su kadenciją baigiančiu Lenkijos konservatyvių pažiūrų prezidentu Andrzejumi Duda.

Ketvirtadienį 38 metų G. Simionas pabuvojo tarp dešiniojo sparno Europos įstatymų leidėjų Briuselyje.

Nors Rumunijos prezidento postas didele dalimi yra reprezentacinis, prezidentas atstovauja šaliai ES lyderių susitikimuose.

G. Simionas, kuris nepritaria jokiai karinei pagalbai Kyjivui ir kritikuoja ES „absurdišką politiką“, turėtų teisę vetuoti svarbius ES užsienio politikos ar gynybos klausimus. Taip jau seniai elgiasi V. Orbanas, piktindamas kitas bloko šalis.

Vis dėlto „Rumunija nėra Vengrija“, įspėjo antras minėtas Europos diplomatas.

„Nei viduje, kalbant apie valstybės perimamą žiniasklaidą (...), nei išorėje, kalbant apie norą ir galėjimą užimti poziciją prieš pagrindinę ES srovę“, – sakė jis.

Be to, G. Simionas daug labiau užsiima Briuselio ir technokratų grupės, o ne pačios ES smerkimu, pridūrė F. Parmentier.

Europos Komisija (EK) savo ruožtu laikosi atsargios pozicijos.

„Vis tiek dar bus antrasis ratas, (tad) leiskite mums nespėlioti dėl to, kas galėtų ar ko negalėtų įvykti ateityje“, – sakė EK atstovas spaudai Stefanas de Keersmaeckeris