Tai vienas iš eilės papildomų išlaidų planų, kuriuos Europos Komisija (EK) pateikė 2028–2034 metų bloko biudžete, kurio didžioji dalis buvo pristatyta liepą.

Pagal šį planą Grenlandija gautų 530 mln. eurų paramą, tai yra daugiau nei dvigubai didesnę sumą, nei numatyta skirti šiai autonominei Danijos teritorijai pagal dabartinį biudžetą, teigė EK.

Iš viso trylikai su ES susijusių užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT), pavyzdžiui, su Nyderlandais susijusiai Karibų jūros salai Arubai ir Prancūzijos Polinezijai, būtų skirta beveik 1 mlrd. eurų.

„UŠT turi didelę geopolitinę ir strateginę reikšmę ES, nes jos atlieka svarbų vaidmenį kaip svarbūs Sąjungos forpostai savo geografinėse teritorijose“, – teigiama EK pareiškime.

Sausį grįžęs į Baltuosius rūmus JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ne kartą sakė, kad Jungtinėms Valstijoms saugumo sumetimais reikia strategiškai svarbios, ištekliais turtingos Grenlandijos, ir atsisakė atmesti galimybę panaudoti jėgą jos kontrolei įgyti.

Ir Danija, ir Grenlandija tvirtina, kad sala neparduodama ir kad ji pati spręs savo ateitį.

Dėl plano, kaip ir dėl likusio ES biudžeto, turi vykti derybos su 27 ES valstybėmis narėmis ir įstatymų leidėjais Briuselyje.

Liepą EK davė pradžią dvejus metus truksiančioms įtemptoms deryboms, pristatydama iki 2 trln. eurų padidintą biudžetą, skirtą užjūrio konkurencijai ir kovai su Rusijos agresija.